Tokias išvadas leidžia daryti šią savaitę pristatyta Europos aplinkos agentūros ataskaita apie Europos aplinką.
Ataskaitoje Lietuva priskiriama Šiaurės Europos regionui, kuriame artimiausioje ateityje dėl besikeičiančių gamtinių sąlygų bus ir naudos. Tiesa, pažymima, kad ji bus trumpalaikė.
Prognozuojama, kad Šiaurės Europoje, taigi ir Lietuvoje, ateityje sulauksime mažiau sniego, mažės ežerų ir upių ledo danga žiemomis, didės vandens kiekis upėse. Tokios gamtinės sąlygos lems geresnį miškų augimą ir didesnius derlius.
„Kai kuriuose sektoriuose ir regionuose bent jau kurį laiką gali atsirasti ir naujų galimybių, pavyzdžiui, geresnės sąlygos Šiaurės Europoje žemės ūkio gamybai ir miškininkystei“, – teigiama ataskaitoje.
Viduržemio jūros regione prognozuojant mažiau vasaros turizmui palankias sąlygas – čia, be kita ko, numatomi vis dažnesni miškų gaisrai, daugiau mirčių dėl karščio bangų, daugiau pernešėjų platinamų ligų, Šiaurės Europoje turizmas vasarą gali tapti aktyvesnis.
„Klimato kaitos prognozės rodo, kad kai kurių regionų tinkamumas turizmui, ypač Viduržemio jūros, gali vasaros mėnesiais sumažėti, tačiau padidėti kitais sezonais. Gali atsirasti ir panašių galimybių plėsti turizmą Šiaurės Europoje“, – sakoma ataskaitoje.
Regione, kuriam priskirta Lietuva, numatomos galimybės gauti daigiau hidroenergijos, turėtų sumažėti energijos sąnaudos šildymui. Tačiau žiemoms šylant, kils didesnis nuostolių dėl audrų šiuo metų laiku pavojus.
„Ilgainiui, vis dažnėjant ekstremalioms situacijoms, neigiamas klimato kaitos poveikis greičiausiai vyraus daugelyje Europos dalių“, – pažymima ataskaitoje.
Anot ataskaitos, iki šiol Lietuva gana sėkmingai išvengdavo gamtos stichijų. Nuo 1998 metų Lietuvoje nekilo nė vienas Europos mastu didelis potvynis, o per dešimtmetį šaliai teko kęsti tik vieną sausrą, kuri beveik visą Europą buvo apėmusi 2003 metais.
