Vėsu, bet augalai bunda
Klaipėdos universiteto Botanikos sodo koordinatorė Asta Klimienė teigia, kad kai kuriems augalams nemažai žalos padarė pernai metais užsitęsęs šiltas ruduo.
„Po jo atėjo ganėtinai šalta žiema su 20 laipsnių šalčiu. Pajutome, kad buvo pakenkta tiems augalams, kurie įprastai nenukentėdavo. Matyt, dėl šilto ir ilgo rudens nebuvo galutinai sustojusi vegetacija ir augalai nebuvo iki galo pasiruošę žiemai. Todėl jai prasidėjus augmenija apšalo“, – pastebėjimais dalijosi Botanikos sodo koordinatorė.
Dėl vėsaus pavasario, pasak A.Klimienės, augalai po žiemos atsigauna labai lėtai.
„Vieni, kurie jau turėtų būti pabudę, dar miega, arba “keliasi„ labai lėtai. Bet yra gerai, kad nėra staigios ir labai aukštos temperatūros, +15 arba +20 laipsnių. Tada, žinoma, būtų vėsios naktys ir augmenija daug labiau nukentėtų. O dabar ji, nors ir lėtai, bet palaipsniui eina link pavasario, brandina pumpurus, krauna žiedus. Pirmiausia skleidžiasi tie, kurie nebijo šalnų ir nedidelio temperatūros svyravimo. O kiti dar laukia“, – teigė pašnekovė.
Pasak A.Klimienės, šiemet viskas sužydės kiek vėliau.
Prie permainingo oro paukščiai prisitaikę
Anot Klaipėdos universiteto lektoriaus, Lietuvos ornitologų draugijos ornitologo Juliaus Morkūno, paukščiai, kurie parskrido anksčiau, pavyzdžiui, žąsys, gandrai, pempės, žino, kuo rizikuoja.
„Todėl daugiau ar mažiau jie yra prisitaikę prie tokių trumpų oro permainų. Aišku, jeigu dabar prisnigtų iki kelių ir žemę užklotų storu sniego sluoksniu, plunksnuočiai nebegalėtų susirasti maisto. Tokios orų permainos tikrai turėtų įtakos paukščiams“, – komentavo J. Morkūnas.
Pasak ornitologo, dėl savaitės ar kelių dienų atšalimo plunksnuočiai nesušalo ir nesušals.
„Gal šiek tiek sudėtingiau yra vabzdžialesiams, kurie taip pat sugrįžo vieni iš pirmųjų – pečialindoms, raudonuodegėms, kielėms ir t.t. Nes kai oras atšąla iki +2 ar +3 laipsnių, sumažėja vabzdžių aktyvumas, taip pat ir tokių paukščių galimybės prasimaitinti“, – kalbėjo J.Morkūnas.
Globaliai kylanti oro temperatūra
Dr. D. Valiukas sako, kad trečiąjį mėnesio dešimtadienį iš tiesų yra vėsu, pasninga ir oro temperatūra žema.
„Bet jeigu žiūrėtume į balandžio mėnesį bendrai, jis yra gerokai permainingas. Pirmasis dešimtadienis buvo vėsesnis pusantro laipsnio negu įprastai. Antrasis dešimtadienis 2,5 laipsnio buvo šiltesnis. Jeigu tai būtų natūralu, šiuo metu tikrai turėtų būti šilčiau. Tačiau prie tokių oro temperatūrų svyravimų tenka įprasti. Vis dėlto kai kalbame apie klimato kaitą, visada pabrėžiame ne tik kylančią temperatūrą, bet ir apskritai orų kaitaliojimąsi“, – akcentavo specialistas.
„Žinoma, prognozės gana dažnai keičiasi, todėl reikėtų į tai atkreipti dėmesį“, – kalbėjo vedėjas.
Tačiau kaip Lietuvos ir pasaulio orai keisis per artimiausią dešimtmetį? Pašnekovas pabrėžė, kad toks laiko tarpas yra per trumpas ir reikėtų žiūrėti į dar tolesnę ateitį.
„Klimato šiltėjimo tendencija artimiausią dešimtmetį yra neišvengiama tiek globaliu, tiek Lietuvos mastu. Visa tai priklauso nuo to, kokių priemonių bus imtasi mažinant šiltnamio dujų emisiją, kuri ir sukelia klimato kaitą. Todėl jeigu žiūrėtume į artimiausius dešimtmečius, tai taip, oro temperatūra globaliai kils. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieni metai bus šiltesni už prieš tai buvusius. Bus nuolatiniai oro temperatūrų svyravimai ir daugiametė orų šiltėjimo tendencija. Bus aiškiai jaučiami orų ekstremalumo ryškėjimai. Bendra tendencija vis tiek išlieka klimato šiltėjimas, kad ir kaip mes žiūrėtumėme. Tai yra neišvengiamybė“, – teigė dr. D.Valiukas.
