Orų anomalijos jau nieko nestebina ir kuo toliau, tuo labiau tampa norma, o ne išimtimi. Bėda tik, kad niekas nežino, į kurią pusę tos anomalijos pakryps.
Štai rugpjūtis Lietuvoje tapo karščiausiu mėnesiu mažiausiai nuo 1951 metų, kai šalyje plačiai atliekami detalūs meteorologiniai stebėjimai. Vidutinė šio mėnesio oro temperatūra Lietuvoje buvo 20,4 °C, o tai yra net 2,8 laipsnio daugiau už vidutinę daugiametę (1991-2020 m.) šio mėnesio oro temperatūrą.
O ruduo be jokių ceremonijų jau nuo pirmųjų dienų atėjo šaltas. Meteorologai apskaičiavo, kad vidutinė rugsėjo oro temperatūra siekė tik 10,3 laipsnio ir buvo net 2,3 laipsnio žemesnė nei 1991-2020 m. vidurkis.
Šaltos žiemos nebus
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, dėl tokių ryškių karšta-šalta svyravimų kaltas sparčios klimato kaitos reiškinys ir Žemės polių šilimas bei su tuo susiję poliarinio sūkurio sraujymių pokyčiai (jų susibangavimas).
„Globalus šilimas mūsų regione lemia tiek labai šaltų, tiek labai karštų orų atvejus. Šiuo metu gali būti pagerinami tiek šalčio, tiek karščio rekordai.
Nežiūrint to, vidutinė kiekvieno metų mėnesio oro temperatūra toliau sparčiai kyla. Primename, kad šiemet sausis ir vasaris buvo labai šilti, kovas truputį šiltesnis už normą, balandis ir gegužė – šalti, birželis – šiltas, liepa – truputį vėsesnė už normą, rugpjūtis – labai karštas ir štai rugsėjis – labai šaltas.
Pagal dabartinius skaičiavimus, spalis turėtų būti truputį šiltesnis už normą. O ko tikėtis žiemą, meteorologai, deja, nuspėti negali, nes sinoptikai gali pasakyti orus daugiausia tik dviem savaitėms į priekį“, – sakė tarnybos atstovas Gytis Valaika.
Vis dėlto, anot pašnekovo, neverta būgštauti, kad bus labai šalta žiema, nes pastarųjų metų tendencijos rodo ką kita.
„Tokių šaltų žiemų, kad Baltijos jūros pakrantė užšaltų, greičiausiai jau niekada nebus. Jeigu kur nors pamatysite pranešimą, kad laukia labai šalta žiema – greičiausiai tai antis, kurią kiekvienais metais kažkas paleidžia ir įvairios žiniasklaidos priemonės eskaluoja“, – sakė pašnekovas.
Tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas antrino kolegai, kad globalios klimato atšilimo tendencijos, deja, nesikeičia – oras šyla. Globaliniu mastu klimato svyravimus, ozono sluoksnio kitimą mokslininkai sieja su cirkuliaciniu El Nino – La Nina reiškiniu.
El Nino susidaro dėl vandenyno viršutinio sluoksnio didelio pašiltėjimo tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse (La Nina susidaro vandenyno temperatūrai nukritus).
El Nino reiškinys yra susijęs su atmosferos slėgio kaita, kitaip vadinama Pietų Osciliacija (PO). Tai pasireiškia kaip atmosferos slėgio svyravimas tarp vakarinio ir centrinio Ramiojo vandenyno regionų, kai vienas vyksmo centras netoli Indonezijos, o kitas – virš centrinės Ramiojo vandenyno dalies.
El Nino reiškinio suaktyvėjimas pastebimas kad 3-4 metus (kai kada kas 2-7) ir trunka apie tris mėnesius. La Nina paprastai trunka 9-12 mėnesių, nors kai kada tas reiškinys tęsiasi ir porą metų.
Šiuo metu, pasak klimatologų, yra aktyvi La Nina fazė.
„Ji gali lemti vėsesnius orus Šiaurės Amerikoje. Tačiau temperatūros svyravimai dėl šio reiškinio yra vienetais, o ne dešimtimis laipsnių, o mūsų regionui tiesioginės įtakos iš viso neturi.
Mūsų regione šalčio bangas lemia tik šaltų Arkties oro masių įsiveržimas. Jis atneša ir trumpalaikius speigus, tačiau juos numatyti galime daugiausia prieš porą savaičių. Net galingiausi kompiuteriai prognozių, kokia bus žiema, pateikti negali“, – sakė D.Valiukas.
Liaudies išmintis prieštaringa
Kai mokslas atsakymų nepateikia, žmonės atsigręžia į gamtą ir bando spėti orus pagal tam tikrus jos reiškinius.
Viena iš svarbių datų, pagal kurią spėjami žiemos orai, neseniai praėjo – tai buvo rugsėjo 29-oji, šv. Mykolo diena. Iki šios dienos tradiciškai baigiamas bulviakasis ir kiti žemės ūkio darbai.
„Jei per Mykolines pučia pietų vėjas, bus šilta žiema. Rugsėjo 29 d. pajūryje vyravo pietryčių vėjas, o štai centrinėje ir rytinėje šalies dalyse pūtė pietys. Vadinasi, bus šilta žiema“, – optimistiška prognoze nudžiugino etnologas Libertas Klimka.
Jei šią dieną būtų pūtęs šiaurės krypčių vėjas – žiema būtų snieginga ir gili. Jei pūstų vakarų vėjas – žiema būtų su atlydžiais. O rytų vėjas reikštų vėjuotą, žvarbią žiemą.
Atidžiai gamtos reiškinius stebinti dzūkė Janina Janušauskienė sako, kad bobų vasara bus vėliau nei įprasta ir tęsis labai trumpai. O likęs ruduo bus ilgas ir spalvingas. Tai, anot žinovės, rodo medžių lapai: vieni vis dar žali, o kiti nurudavę, sudžiūvę.
„Tik lietaus bus daugiau nei saulės, taip pat vyraus rūkai ir jau spalio viduryje sulauksime šalnų“, – sakė J.Janušauskienė.
Moteris spėja, kad ir žiema šiemet turėtų būti tokia, kaip priklauso: „Žiema, kaip ir ruduo, ateis pačiu laiku, nes patys pagrindiniai paukščiai išskrido laiku, skrido aukštai – tai rodo, kad žiema turėtų būti šaltoka“, – tačiau tikslesnes prognozes Janina sako žinos tik tada, kai išskris visi paukščiai ir nukris medžių lapai.
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė taip pat nenudžiugino žiemos prognozėmis. Ji pastebėjo, kad pajūryje šiemet šermukšnių uogos paraudo jau paskutinėmis liepos dienomis, o rugpjūčio pradžioje visai raudonavo ir užderėjo gausiai.
„Ankstyvi šermukšniai lemia ankstyvą rudenį, o jų gausa įspėja, kad bus šalta ir gili žiema. Gali būti gūdi žiema“, – sakė A.Karaliūnaitė.
Prognozės pagal protėvius
Esama ir daugiau iš protėvių paveldėtų orų spėjimų, kuriuos galime patikrinti ir patys – tereikia stebėti gamtą ir užsirašyti.
Sakoma, kad svarbi yra spalio 14 diena. Jeigu šią dieną sniego nėra arba jo mažai, tada žiemos šalnos užklups staiga. Silpni vėjai šią dieną žada švelnią snieguotą žiemą ir gausų snygį.
Jei spalį ima snigti ir šalta – sausis bus gražus.
Jei spalis miglotas – žiemą gausiai snigs.
Jei daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema.
Klevai auksu pasidabino – už mėnesio lauk darganų ir šalčių.
Jei rudens lapai ant medžių užšąla – bus blogi metai.
Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai smailūs, prieš šaltą – platūs.
Griaustinis spalyje pranašauja šiltą žiemą, bet nederlingus metus.
Jei žvirbliai spiečia aplink namus, oras atšals.
Jei lapkritis prasidės saulėtu šiltu oru ir tik mėnesio viduryje pradės kristi sniegas, tai neverta tikėtis staigaus atšalimo iki gruodžio mėnesio.
Tačiau jei iki rudens pabaigos pūs skvarbus šiaurės vėjas, tai žiemos pradžioje galima tikėtis dažnų pūgų ir trumpalaikio temperatūros kritimo.
Jei vaisiai, nuimti rudenį, turi švelnią odelę, tai žiema turi būti šilta. Taip pat ar žiema bus šalta ir truks ilgai, gali parodyti svogūnas. Jei ant jo yra daug lukštų sluoksnių – žiema bus šalta.
Jei po lietaus ant žemės iškris pirmasis sniegas, vadinasi, žiemą bus atlydžių, o snygis – gausus.
Jeigu šalnos užklups sausą žemę be sniego – žiema bus šalta.
Jei per Visus Šventus (lapkričio 1 d.) šąla – bus lengva žiema.
Jei per Vėlines (lapkričio 2 d.) šlapia – ateinantys metai bus derlingi.
Šv. Martynas (lapkričio 11 d.) su ledu – Kalėdos su lietum.
