Sausra – meteorologinis reiškinys, kuris susiformuoja dėl kritulių stygiaus ir oro temperatūros (garavimo) kompleksinio poveikio. Tai turėtų būti retas reiškinys, nustatomas vos kelis kartus per dešimtadienį.
Nuo kovo trečio dešimtadienio prasidėjo kritulių stygius:
-
Kovo trečią dešimtadienį skirtingose stotyse iškrito iki 37 proc. įprasto kritulių kiekio.
-
Balandžio pirmą dešimtadienį – iki 96 proc., ir tik Laukuvoje viršijo normą (144 proc.).
-
Balandžio antrą dešimtadienį iškrito 10-75 proc.
-
Balandžio trečias dešimtadienis buvo sausiausias – iki 19 proc.
Paveiksle pavaizduota, kokia kritulių normos dalis iškrito balandžio mėn.
„Mažiausiai kritulių balandį sulaukė pietvakarinė Lietuvos dalis (iki 10 proc.), todėl čia formuojasi meteorologinė sausra. Jei gegužės mėn. pirmą dešimtadienį kritulių taip pat sulauksime nedaug – meteorologinė sausra apims didesnę teritoriją. Jei ir antrą dešimtadienį – galime tikėtis ir stichinės sausros susiformavimo“, – teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė.
Pasak jos, 2019 ir 2020 m. pavasarį kritulių stygiaus poveikį dar pastiprina žiemos metu nesusiformavusi sniego danga. Sniegas pavasarį atlieka papildomą funkciją – žiemos metu akumuliuotas kritulių kiekis ištirpdamas prisotina dirvožemį ir gruntinius vandenis bei suformuoja hidrologinį potvynį.
2018/2019 m. žiema pasižymėjo nedidele sniego danga, kuri ištirpo dar iki vasario vidurio, o 2019/2020 m. žiema – pirma per istoriją, kai nesusidarė pastovi sniego danga ilgiau nei kelias dienas. Toliau tęsiantis kritulių stygiui, deja, sukauksime ir hidrologinės sausros.
