Galimi staigūs svyravimai ir Kalėdos be sniego
Klimatologas J.Kilpys, paklaustas, kokio gruodžio turėtų tikėtis Lietuvos gyventojai, sako, kad gruodis numatomas šiltesnis, jo temperatūra už vidutinę daugiametę turėtų būti aukštesnė iki 2 laipsnių. Visgi, patikslina jis, reikėtų žvelgti į kiekvieną savaitę atskirai: „Pirma gruodžio savaitė bus šiltesnė, jau vakar prasidėjo atšilimas, ištirpo sniegas. Antra gruodžio savaitė numatoma šaltesnė. Remiantis vidutine daugiamete temperatūra, antrą gruodžio savaitę ji paprastai artėja prie 1 laipsnio šalčio.
Trečią savaitę būna jau gerokai vėsiau, vidutinė temperatūra siekia 2 laipsnius šalčio. Tokia ji išlieka iki gruodžio pabaigos. Tokia yra vidutinė daugiametė temperatūra, to reikėtų tikėtis ir šiais metais – kad kiekvieną savaitę pamažu vės, po pusę laipsnio kiekvieną savaitę.“
Tačiau klimatologas pabrėžia, kad tai yra daugiametis vidurkis, o realybėje kiekvieni metai yra labai skirtingi. „Bus labai daug svyravimų. Pastarąjį dešimtmetį labai staigūs svyravimai pasidarė įprasti – viena savaitė šilta, o kita – šalta“, – teigia jis.
„Paskutinę gruodžio savaitę, nuo gruodžio 24 dienos, temperatūros vėl kryps į šiltesnę pusę. Kokios bus Kalėdos labai sunku pasakyti, bet jei žiūrėtume pastarąjį dešimtmetį, matytume, kad daug dažniau Kalėdos būna su lietumi nei su sniegu. Aš sakyčiau, kad labiau reiktų tikėtis Kalėdų be sniego, šlapių Kalėdų“, – sako J.Kilpys.
Visgi klimatologas rekomenduoja sekti orų prognozes, ypač likus savaitei iki Kalėdų – tada, anot jo, jau tikrai bus matyti, ar Kalėdos ateis su šaltuku ir sniegu, ar bus balos. „Reiktų sekti prognozes, nes ilgalaikės prognozės labai prastai pasitvirtina, jų patikimumas yra mažas. Mes galime kalbėti apie tam tikrą tendenciją, bet kaip tiksliai ten bus, reiktų sekti savaitės, 7 dienų prognozes“, – patikslina jis.
Kalbėdamas apie kritulių kiekį gruodžio mėnesį, J.Kilpys sako, kad kiekis prognozuojamas didesnis, bet tik nežymiai: „Tai susiję su tuo, kad šią savaitę ir paskui Kalėdų savaitę, jeigu bus šilčiau negu vidutinė temperatūra, iškris šlapdriba arba lietus, kritulių kiekis bus didesnis.“
Paklaustas, kokios apskritai žiemos reikėtų tikėtis, J.Kilpys teigia, kad žiema yra numatoma šiltesnė negu pastarojo dešimtmečio vidurkis. „Pernai žiema irgi buvo permaininga, jei gruodis ir pusė sausio buvo šilti, tai nuo sausio antros pusės buvo nemažai sniego ir šalčio. Šiais metais prognozuojama, kad žiema bus šiltesnė.
Sausio mėnesį galimos didelės teigiamos temperatūros, anomalijos. Tai jei vidurkis yra apie 3–4 laipsnius šalčio, tai būtų apie 1 laipsnį šalčio. Bet vidurkis nepasako, koks bus pojūtis išėjus į lauką. Gali būti ir vos 2 laipsniai šalčio, bet dėl drėgmės ir vėjo gali atrodyti, kad yra 10 laipsnių šalčio“, – prognozuoja klimatologas.
O šiandien, pasak J.Kilpio, dar tęsis atlydys, daugelyje vietų bus 4–6 laipsniai šilumos, sniegas ištirps. Ateinančiomis dienomis bus šiek tiek vėsiau, temperatūra bus artima nuliui. Naktimis šals iki 3–4 laipsnių šalčio, o dienomis bus apie nulį. Vakarinėje Lietuvos dalyje temperatūra gali pakilti iki 1–2 laipsnių šilumos. Rytais susidarys plikledis, o dienomis jo greičiausiai neliks.
Gruodžio mėnesio orus spėdavo rudenį
Etnologas L.Klimka sako, kad žiemos ar gruodžio orus senoliai stengdavosi išprognozuoti dar rudenį. Kokia bus žiema, protėviai spręsdavo iš to, koks vėjas pučia Šv. Mykolo (rugsėjo 29 d.) dienos rytą. Todėl ši diena dar vadinama vėjų diena. „Šiemet per Mykolines vėjas nebuvo stiprus, veikiau lengvas dvelksmas, tad panašu, kad ir žiema bus be didesnių šalčių“, – pastebėjimais dalijasi etnologas.
O gruodžio orus, jo tegimu, reikėjo prognozuoti šv. Martyno dieną (lapkričio 30 d.): „Senoliai manė, kad jei per Martyną žąsis yra ant vandens, tai per Kalėdas bus ant ledo. Šiemet Martyno dieną nebuvo labai pašalę, bet nebuvo ir labai šilta. Spėju, kad orai bus ne itin išraiškingi, nebus daug sniego“.
Adventas – geriausias laikas kitų metų prognozėms
Anot L.Klimkos, dabar geras metas kitų metų prognozėms – būtent per adventą mūsų senoliai bandydavo išpranašauti ateinančių metų orus ir koks bus derlius. Jei per adventą būdavo daug dienų su šerkšnu, senoliai sakydavo, kad bus geras javų derlius, o jei netrūkdavo saulėtų dienų, tikėdavosi, kad gerai derės ankštinės daržovės ir pan.
Tikrasis švenčių laukimas ir orų prognozavimas, etnologo teigimu, prasidėdavo gruodžio 13-ąją – Šviesos, Šv. Liucijos dieną, iki švenčių likus dvylikai dienų. Nuo šios dienos vakarai nebeilgėja – saulė porą savaičių leidžiasi tuo pačiu metu.
„Veikiausiai tai pastebėję senoliai, iki Kūčių įdėmiai stebėdavo orus, kiekvienos dienos prognozes priskirdami ateinančių metų mėnesiams: gruodžio tryliktoji rodė, koks bus sausis, keturioliktąją spėdavo koks bus vasaris, penkioliktąją žiūrėdavo, koks bus kovas ir t.t.
Svarbu įsidėmėti, kiek kurią dieną šviečia saulė, kiek darganoja, siaučia vėjai ir pan. Koks oras iš ryto, o koks vakare. Pagal tai senoliai bandydavo nuspėti bendrą kiekvieno mėnesio prognozę“, – paaiškina etnologas ir priduria, kad ir pats šiuo laikotarpiu pasitikrina, kada geriausias metas atostogoms.
Dar būdavo ir taip, kad senoliai paberdavo dvylika žiupsnelių druskos prie namų slenksčio ir kiekvienam priskirdavo vieną iš ateinančių metų mėnesių. Po kurio laiko žiūrėdavo, kuris labiausiai sudrėkęs, tai reikšdavo, kad tas mėnuo numatomas lietingiausias, pasakoja L.Klimka.
Taip mūsų senoliai spėdavo orus, tačiau L.Klimka pastebi, kad antropogeniniams veiksniams išbalansavus klimatą, sunku pasakyti, kiek tokie spėjimai pasitvirtina. „Vis dėlto, mano minėtieji Liucijos dienos orų spėjimo būdai ganėtinai tikslūs. Kad ir kaip atrodytų keista, tačiau kiek metų stebiu, tiek prognozės maždaug atitinka“, – sako jis.
