„2013 metų pasaulinė temperatūra atitinka ilgalaikę šiltėjimo kryptį“, – sakoma Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) vadovo Michelio Jarraud (Mišelio Žaro) pranešime.
Praeiti metai prilygo 2007-iesiems ir buvo šešti šilčiausieji nuo patikimų matavimų pradžios 1850 metais. Pasaulinė sausumos ir vandenynų paviršiaus temperatūra buvo 0,5 laipsnio Celsijaus didesnė negu 1961–1990 metų vidurkis, nurodė WMO.
Praeiti metai prilygo 2007-iesiems ir buvo šešti šilčiausieji nuo patikimų matavimų pradžios 1850 metais.
Tiek 2007-aisiais, tiek 2013-aisiais temperatūra buvo 0,03 laipsnio didesnė už 2001–2010 metų vidurkį, nors tas dešimtmetis išsiskyrė neįprasta kaitra, o 2005-ieji ir 2010-ieji pirmavo klimato šiltėjimo suvestinėse.
Tais dvejais metais temperatūra buvo apie 0,55 laipsnio Celsijaus didesnė už ilgametį vidurkį.
Agentūra taip pat nurodė, kad 13 iš 14 pačių šilčiausių metų buvo XXI šimtmetyje.
M.Jarraud pripažino, kad „šiltėjimo sparta nėra tolygi“ atskirose šalyse.
Pavyzdžiui, praeiti metai buvo visų laikų karščiausi Australijoje, o Jungtinėse Valstijose tokiais tapo 2012-ieji.
Tačiau M.Jarraud pabrėžė, kad „bendroji tendencija – nepaneigiama“.
„Žinant, kad į mūsų atmosferą patenka rekordiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, pasaulio temperatūra didės tolesnėse kartose, – perspėjo WMO vadovas. – Mūsų veiksmai – arba neveiklumas – siekiant sumažinti taršą anglies dvideginiu ir kitomis šilumą sulaikančiomis dujomis lems mūsų planetos būklę, (kai joje gyvens) mūsų vaikai, anūkai ir proanūkiai.“
Didžiausia poveikis – vandenynams
Meteorologinis reiškinys El Ninjas, didinantis vandenyno paviršiaus temperatūrą, ir jo priešingybė La Ninja yra itin svarbūs veiksniai, lemiantys natūralų klimato permainingumą.
Praeiti metai buvo visų laikų karščiausi Australijoje, o Jungtinėse Valstijose tokiais tapo 2012-ieji.
WMO pažymėjo, kad nei vienas iš tų veiksnių nepasireiškė 2013 metais, tačiau jie buvo šiltesni negu 2011-ieji ir 2012-ieji, kurie buvo vėsesni dėl La Ninjos poveikio.
El Ninjas pasireiškia kas 2–7 metai, o vėliausias jo ciklas baigėsi 2010 metų gegužę. Tuo tarpu vėliausioji La Ninja nuslopo 2012-ųjų balandį.
Šių reiškinių priežastis nėra klimato pokyčiai, tačiau mokslininkai sako, kad dėl klimato šiltėjimo kylant vandenynų temperatūrai, gali keistis El Ninjo ir La Ninjos intensyvumas bei dažnumas.
„Daugiau nei 90 proc. perteklinės šilumos, atsirandančios dėl žmogaus veiklos, sugeria vandenynas“, – WMO nurodė trečiadienį.
Agentūra duomenis apie temperatūrą paskelbė prieš išleisdama savo ataskaitą apie klimato padėtį 2013 metais, kuri bus paskelbta kovą.
Lapkritį WMO pranešė, kad 2013 metais pasaulinis jūros lygis pasiekė rekordinį aukštį, todėl pajūrio žemumų regionai tapo labiau pažeidžiami ekstremalių orų.
Arkties jūrinio ledo plotas pernai vasarą buvo šeštas mažiausias per matavimų laikotarpį, nors ir šiek tiek didesnis lyginant su precedento neturinčiu ledo lyčių tirpsmu 2012 metais, nurodė WMO.
Arkties jūrinio ledo plotas pernai vasarą buvo šeštas mažiausias per matavimų laikotarpį.
Mokslininkai jau seniai perspėja, jog sparčiai mažėja galimybių suvaldyti klimato šiltėjimą, kad per ateinantį šimtmetį pasaulinė temperatūra padidėtų ne daugiau nei dviem laipsniais Celsijaus, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu – iki 1750 metų.
Pasak kai kurių ekspertų, jeigu išsilaikys dabartinės tendencijos, iki 2100-ųjų klimatas gali atšilti 4 laipsniais ar netgi daugiau. Dėl to suintensyvėtų sausros, potvyniai, audros, o milijonus žmonių ištiktų badas.
