2015 01 18

Klimatologas Arūnas Bukantis: šaltų žiemų tikimybė Lietuvoje mažėja

Klimato kaita neša orų permainas ir į Lietuvą. Šaltų žiemų mėgėjai liks nusivylę, nes tokių bus vis mažiau, TV3 laidai „Komentarai“ sakė klimatologas, profesorius Arūnas Bukantis.
Uraganas pajūryje
Uraganas pajūryje / L. Sėlenienės nuotr.

Tiesa, klimatologas netvirtina, kad šaltų žiemų iš viso nebeturėsime, kadangi mūsų orus lemia Arkties, Šiaurės Atlanto, Sibiro atmosferos cirkuliacija. Slėgis didėja aplink Grenlandiją, Arktyje, tad artimiausias kelias savaites tikrai taip šilta, kaip buvo pastarosiomis dienomis, nebebus.

Vis dėlto žiemos šiltėja. „Jeigu paskaičiuotume per pastaruosius 50 metų, tai Lietuvoje sausio, vasario, kovo vidutinė temperatūra pakilo daugiau nei 2 laipsniais. Tokia tendencija gali sudaryti klaidingą nuomonę, kad apskritai jau neateis šalčiai. Mūsų geografinė padėtis tokia, kad esame netoli Arkties, kur formuojasi šalto oro masės, be to, kartais į Lietuvą atslenka oro masės iš Rytų, iš Sibiro, kurios irgi šaltos. Šalčių tikimybė išliks visada. Bet jeigu per žiemą šalta 3-4 savaites, tai nėra šalta žiema. Šaltos žiemos Baltijos regione būdavo, kai užšaldavo didžioji dalis Baltijos jūros akvatorijos, trukdavo 3-4 mėnesius. Tai yra šalta žiema“, – aiškino A.Bukantis.

Tokių žiemų tikimybė Lietuvoje mažėja ir ši tendencija išliks toliau.

Praeitą savaitę Lietuvos pajūrį nusiaubė uraganas „Feliksas“, anot klimatologo, tokių stiprių vėjų mūsų šalyje pasitaikė – nuo 1999 metų tai buvo ketvirtas kartas, kai padaryta didelės žalos jūros krantams, miškams, pastatams.

Jeigu paskaičiuotume per pastaruosius 50 metų, tai Lietuvoje sausio, vasario, kovo vidutinė temperatūra pakilo daugiau nei 2 laipsniais, – aiškino A.Bukantis.

„Negalėčiau pasakyti, kad tokių reiškinių skaičius didėja. Bet padaroma žala visai infrastruktūrai, ypač paplūdimiams, verčia susirūpinti, ar mūsų priemonės, skirtos plėtoti infrastruktūrai, yra adekvačios realiai situacijai“, – teigė A.Bukantis.

Klimatologo aiškinimu, per pastarąjį uraganą mažiausiai nukentėjo laiptai, takai, kurie buvo įrengti išties tvirtai. Taip pat ir paplūdimiai, kurie kasmet nepapildomi smėliu iš jūros.

Profesorius paaiškino, kodėl nuo stiprių vėjų itin nukenčia Lietuvos pajūris: „Baltija taip niokoja Lietuvos pajūrį todėl, kad jis yra rytinis ir būna atgręžtas į vakarinius vėjus, kurie pūsdami iš vakarų, šiaurės vakarų padaro daugiausia žalos.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis