– Anksčiau prognozuota, kad rugsėjis ir visas ruduo bus šiltesnis ir sausesnis, nei vidutinės daugiametės normos. Ar tos prognozės nesikeičia?
– Kol kas tvirtinasi: praeita dekada Lietuvoje buvo 2,4 proc. šiltesnė, nei planuota. Šalnos būdingos, bet, manau, rugsėjis bus šiltesnis negu turėjo būti. Su krituliais yra šiek tiek kitaip. Galiu pasakyti, kad kai kuriose vietose kritulių iškrito tikrai labai daug, netgi virš normos. Tačiau vertinant bendrą kritulių kiekį, galima pastebėti, kad vieną dekadą kritulių yra mažiau normos, kitą – daugiau. Koks bus bendras kiekis pasakyti dar negalime.
– Skaičiau, kad šiąnakt žadamos pirmosios šalnos. Kaip bus iš tiesų?
– Nieko nuostabaus. Apskritai, minusinės temperatūros galima sulaukti visus metus, vakaros viduryje – taip pat. Rugsėjo pabaigoje, po lygiadienio, minusinės temperatūros neturėtų stebinti.
– Žolininkai, stebėdami gamtą, sako, kad žiema bus gerokai ankstyvesnė ir šaltesnė, nei įprasta. Ar klimatologai su žolininkais sutinka šiuo klausimu?
– Negaliu ginčytis su žolininkais, nes nesu žolininkė. Tačiau nė vienas save gerbiantis klimatologas nepasakys, kokia tiksliai bus žiema. Nes įvertinti viską, ko reikia sudarant tokias prognozes, yra labai sunku. Tokių prognozių nesiima netgi didieji centrai, nors bando. Esu gavusi visos žiemos prognozes iš NASA, stambiausių Rusijos centrų. Anot jų, žiema pernelyg neišsiskirs iš kitų. Panašu, kad mūsų laukia tipiška lietuviška žiema, kuri prasideda nuo antros gruodžio pusės, su trupučiu sniego ir šalnų dar spalio, lapkričio mėnesiais.
– O koks yra ilgalaikių prognozių tikslumas Lietuvoje?
– Lietuva ilgalaikių prognozių nesudaro. Jas sudaro patys stambiausi centrai – NASA, Rusijos centras. Tokioms prognozėms yra reikalinga labai galinga technika ir pajėgos. Tačiau netgi patys didieji centrai tvirtina, kad ilgalaikės prognozės, kai vyksta klimato kaita, negali būti labai tikslios. Jis yra nuolat tikslinamos, sudaromos iš naujo.
