Anot Audronės Galvonaitės, ši žiema pasižymi gana aukštomis temperatūromis bei vėlyvu sniegu.
Sausio 25-ąją – vadinamas pusiaužiemis arba viduržiemis. Pasak A.Galvonaitės, šią dieną žmonės bandydavo spėti, kokia bus likusi žiema ir kada galima laukti pavasario. Ji pastebi, kad dabar klimatas ir gamta kinta, tad senolių spėjimai ne visuomet pasitvirtina. Ne visuomet jie pasitvirtindavo ir anksčiau, nes tai buvo daugiau žaidimai, Lietuvos radijui sakė klimatologė. Ji sakė, kad ir dabar galima pažaisti – jei bus saulėta diena, tai dar ilgai nesulauksime pavasario, nes išlindęs barsukas ar meška, pamatę savo šešėlį, lėkdavo atgal slėptis į savo urvus, o jei bus apsiniaukę, gal ir greičiau ateis pavasaris.
Tačiau artimiausiu metu didelių orų pokyčių, anot specialistės, Lietuvoje nelaukiama.
„Niekas nežada keistis, nes ciklonai nuo Atlanto eina kaip ėję. Atlantas labai žvalus ir šiais metais – vieną paskui kitą ciklonus siunčia. O Sibiro anticiklonas, kuris paprastai sausio mėnesį atnešdavo speigus (nes sausis būdavo pats šalčiausias mėnuo Lietuvoje, jo vidutinė temperatūra –5,1 laipsnio šalčio), kažkur toli. Jis pasislėpęs net už Uralo ir niekaip nesiryžta eiti į vakarus ir atnešti mums didesnių šalčių. Tik Arktis kelias dienas patraukė, bet Atlantas ir šitą šaltį šiek tiek sušvelnino. Turėjo būti 10–15 laipsnių šalčio, bet nebuvo ir tiek“, – kalbėjo klimatologė.
Ji sakė, kad prognozės rodo, jog kitą savaitę bus trumpas šaltukas, mėnesio pabaigoje bus apie 10 laipsnių šalčio. Pirmąją vasario pusę bus šilčiau, nei turėtų būti Lietuvoje.
Pasak jos, vasaris paprastai būna vėjų ir pūgų mėnuo.
„Kadangi būna didelė sniego danga, vėjai gali lengvai įsibėgėti. Vėjų turėjome per visą žiemą, gal vasaris irgi neatsiliks“, – kalbėjo klimatologė.
