„Žinoma, žmonėms labiausiai įstringa tie atvejai, jeigu prognozė buvo netiksli. Tikslių prognozių niekas ir neatsimena, nes tai yra neįdomu“, – laidoje „Mokslininko užrašai“ kalbėjo A. Bukantis.
Anot jo, prognozėse klaidų visada bus, net ir po 50 ar 100 metų. A. Bukančio teigimu, faktinės situacijos prognostinė reikšmė ar scenarijus vis tiek kažkokiomis detalėmis skirsis, ir tam yra įvairių priežasčių.
„Pirmiausia, mes dar nepakankamai išsamiai žinome apie esamą orų situaciją visame lauke, atmosferoje, vandenyne. Nuo to – esamo būvio įvertinimo – ir prasideda prognozės kūrimas. Po to seka prognozių metodų taikymas, kuriems iki visiško tobulumo dar taip pat trūksta. Menkiausias netikslumas pradinėje informacijoje jau lemia tam tikras klaidas“, – kalbėjo A. Bukantis.
Pasak jo, trečias faktorius, lemiantis klaidas, yra visos klimato sistemos chaotiškumas. A.Bukančio teigimu, ilgalaikės prognozės – mėnesio ar sezono – dar tebėra eksperimentinėje stadijoje.