„Jeigu pavasarį varvekliai ilgi ir stori, tikėkis derlingų pasėlių“, – sakydavo mūsų protėviai. Panašu, kad gamtos ženklai šiemet rodo, kad kviečių derlius bus menkas. Tai gali reikšti, kad brangs grūdai ir duona, nes varveklių šį pavasarį buvo žymiai mažiau, nei pernai.
„Jeigu kovas šaltas, pyragas bus sotus ir baltas“, – buvo sakoma senovėje. Tačiau šių metų kovas buvo keliais laipsniai šiltesnis už vidutinę normą, sniegas nutirpo gana greitai. Tai reikštų, kad baltu pyragu ir duota mėgautis bus mažiau galimybių.
Rytinė temperatūra
Nuo kovo 22 d. iki balandžio 30 d. rytais būdavo įprasta matuoti oro temperatūrą rytais. Jeigu šiuo laikotarpiu saulei tekant spigina šalčiai, vasara bus šilta. Tačiau šio šiemet kovo paskutinė savaitė buvo pošiltė – iki 5 laipsnių šilumos. O nuo kovo pabaigos vėl grįžo žiema su pūgomis, balandžio 5 d. smarkiai pasnigo. O pačioje balandžio pabaigoje vėl buvo užfiksuoti karščio rekordai. Tikintys šiais ženklais spėtų, kad vasara bus permaininga.
Beržų sula
Beržų sulos rinkimas balandžio mėnesį – taip pat savotiški burtai. Jei sula gausi, vasara bus lietinga. Kaip pastebi žurnalistė, balandžio pradžioje sulos buvo nedaug, bet vėliau šis skystis ėmė lietis kaip iš gausybės rago.
Gali būti, jog tai simbolizuoja iš esmės neblogą vasarą su stipriomis liūtimis. Tačiau žinomas ir kitas prietaras: jei sula gausi, bus vėlyvas ruduo.
Norėdama dar labiau pagrįsti prognozes, kad vasara bus gera, žurnalistė prisiminė dar vieną posakį: jei alksnio lapai išsprogsta anksčiau nei beržo, vasara bus šalta ir lietinga. Ir iš tiesų, šiais metais pirmasis išsprogo beržas. Nejaugi laukia puiki vasara, kuri džiugins saule?
Voratinkliai
Tačiau kiti ženklai rodo, kad labai karšta nebus. Iki tropikų mums dar labai toli. „Jei pavasarį skraido daug voratinklių, vasara bus labai karšta. Tačiau šį pavasarį apskritai miške rasti voratinklių buvo sunku“, – rašo liaudies sinoptikė.
Dar vienas puikus „sinoptikas“ yra paukščiai. Jei jie suka lizdus pietinėje pusėje – laukite šaltos vasaros.
Žurnalistė O.Kontus sunkiai rado paukščių lizdų savo ilgalaikiams stebėjimams: vieni sumaniai juos paslėpė, o kiti elgėsi chaotiškai, mėtė pėdsakus, neprisileido. Vis dėlto pavyko, pasitelkus žiūronus, stebėti dviejų sparnuočių šeimų elgesį – kėkštų ir zylučių. Ir vieni, ir kiti, lizdus įsitaisė kaip ir pernai bei užpernai – tarp plytų, plyšiuose tarp stulpelių, prilaikančių stogo konstrukcijas.
Visaa laimė, kad tie lizdeliai yra šiaurinėje pusėje. Taigi viltis, kad vasarą tikrai nesušalsime, išlieka.
