LHMT rašo, kad, kai Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę besibaigiant dienai ir artėjant vidurnakčiui – apie 22.44 val. Neeilinio sekmadienio rytą Vilniuje vyravusi minusinė oro temperatūra vakarop pradėjo kilti, ir, tarsi paskatinta karštos atmosferos Seime, artėjant vakarui, ji perkopė per nulį, o Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto paskelbimo metu šoktelėjo iki 6 laipsnių šilumos.
Skelbiant šį svarbų dokumentą lauke pūtė gana smarkokas 7 m/s greičio vėjas. Simboliška, jog vyravo pietvakarių, vakarų vėjas, nešantis ilgai lauktas ir siektas permainas. Šią istorinę dieną lijo nestiprus lietus – per dieną Vilniuje išmatuota 1,8 mm kritulių, ir daugiausia jų iškrito pirmoje dienos pusėje.
„Vėliau sekusių kovo 11-ųjų orų paletė labai įvairi. Nuo 1990 metų iki šiol šilčiausia kovo 11-oji buvo Varėnoje, 1997 m. termometrai rodė išties pavasarinę temperatūrą – 14,5 laipsnio šilumos. Šalčiausias šios šventinės dienos rytas irgi stebėtas Varėnos meteorologijos stotyje prieš penkiolika metų – 2005 m. spaudė net 23,7 laipsnių šaltis“, – sako LHMT klimatologas Donatas Valiukas.
Pasak jo, stipriausias vėjas įsišėlo 2012 m. Šilutėje, kur gūsiai siekė iki 24 m/s. Lietingiausia ši diena buvo Nidoje, 2009 m. Tada per parą iškrito 13,1 mm kritulių.
Dažniausiai kovo 11 d. buvo su nedideliu kritulių kiekiu ir neaukšta teigiama oro temperatūra.
Žvelgiant į artimiausios šventinės paros orus, patartina į renginius pasiimti skėčius, o labiausiai praverstų neperšlampama šilta striukė su gobtuvu. Pasak LHMT, ji apsaugos ne tik nuo stiprių vėjo gūsių bei drėgmės, bet ir neužstos kaimynams aplinkos, o be skėčių laisvos rankos galės mojuoti šventine atributika.