Kovo 8-osios staigmena, kuria sunku patikėti: kai kur Lietuvoje sugrįžo balta žiema

Paskyra „Facebook“ „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo, kad iš pradžių buvo labai sunku patikėti, bet peržiūrėjus meteorologijos stočių duomenis, regis, tikrai šiaurės vakarinėje šalies dalyje fiksuotas ne tik rūkas ir šerkšnas, bet ir nedidelis pasnyguriavimas (galbūt dėl krentančio gausaus šerkšno). Kai kur žemė ryte buvo pabalusi.

„Orai ir klimatas Lietuvoje“ skelbia turintys bent tris vaizdinius patvirtinimus iš skirtingų šaltinių.

Alina Potraitė paskelbė šįryt ties Karkle darytą nuotrauką, kurioje matyti balti medžiai, laukai ir snieguotas kelias.

„Juokiamės, kad ryte pakliuvome į Bermudų trikampį. Kadangi Klaipėdoje ir Palangoje sniego nėra, o ties Karkle, 1 km ir prisnigę (dar šiek tiek sninga), ir plikledis“, – rašė ji.

Tomas pasidalijo šio ryto nuotrauka iš Klaipėdos, kur taip pat matyti balta žemė ir apsnigta eglė. Diana pasidalijo nuotrauka iš Alksnynės, kur taip pat matyti šerkšno ir snaigių nubalintos šalikelės bei medžiai.

Kokie būdavo šalčiai kovo mėnesį?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad nors šiais laikais kovas dažniausiai būna pavasariškas, tačiau seniau šis mėnuo beveik visada buvo labiau žiemiškas nei pavasariškas. Pasitaikydavo naktų net ir su labai stipriais šalčiais.

Vienas tokių atvejų pasitaikė prieš 60 metų. 1964 m. kovo 8-ąją buvo užfiksuota pati žemiausia kovo mėn. oro temperatūra. Varėnoje anksti ryte užfiksuotas speigas, temperatūra nukrito net iki -37,5 °C. Oro temperatūra daug kur nukrito iki 22–28 laipsnių šalčio. Net pajūryje šalo iki 16–21 laipsnio šalčio. Panašiai šalta buvo ir kovo 6 ir 7-ąją. Na o dienomis oro temperatūra visai nepriminė pavasario. Aukščiausia kovo 6–8 d. temperatūra siekė apie 5–11 laipsnių šalčio. Visas 1964 m. kovas tada buvo vienas šalčiausių stebėjimų istorijoje. Vidutinė mėnesio oro temperatūra siekė net -4,9 °C (5,8 laipsnio šalčiau už normą), o pavasaris prasidėjo tik balandį.

Kaip galite matyti žemėlapyje, didelėje dalyje šalies labai šalta buvo ir prieš 82 metus, 1942 m. kovo 6-ąją. Tai buvo viena šalčiausių kovo dienų per visą stebėjimų istoriją, tačiau tuomet matavimai vyko ne visoje šalyje. 1942 m. kovo mėnesio temperatūra buvo beveik pati žemiausia stebėjimų istorijoje ir siekė apie -9...-8 °C (apie 9–10 laipsnių šalčiau už normą). Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, todėl žmonėms turėjo būti ypatingai nelengva pragyventi.

Dar viena išskirtinai žema oro temperatūra stebėta prieš 37 metus, 1987 m. kovo 2–3 d. Šaltis beveik visur paspaudė žemiau -20, o vietomis net ir iki -30 °C, o įdienojus nepakilo aukščiau 10–16 laipsnių šalčio. Vidutinė tų metų kovo temperatūra siekė -5,3 °C (žemiausia per 1961–2023 m. laikotarpį).

Visais paminėtais atvejais sausas ir labai šaltas poliarinis oras į Lietuvą buvo įsiveržęs iš Arkties regiono (atkeliavo iš šiaurės rytų). Naktį dėl anticikloninės cirkuliacijos (aukštas atmosferos slėgis) laikėsi giedri orai, todėl oro temperatūra labai nukrito. Šiame amžiuje tokios atmosferos cirkuliacijos sąlygos pasitaiko daug rečiau, todėl ir rimtesnių šalčių kovo mėnesį sulaukiame labai retai. Paskutinį kartą labai šaltas kovas buvo tik 2013 metais (vid. t. -4,4 °C).