„Audringi šis ruduo ir žiema. Jeigu spalio mėnesio audra nepadarė didelės žalos Lietuvos krantams, tik šiek tiek apkramtė Nidos kopas, tai praėjusio savaitgalio stichija, siautusi penktadienį–šeštadienį (vasario 18 ir 19 dienomis), kitokia – visoje Baltijos jūroje vandens lygis buvo pakilęs 60 cm ir, nors dabar jis šiek tiek nukrito, bet turėtų kilti toliau“, – komentavo mokslininkė.
Prognozuojama: vandens lygis pakils iki 90 cm
Pirmadienį–antradienį vandens lygis Baltijos jūroje gali pakilti dar 20 cm, lyginant su šeštadienio verte, ir pasiekti 80-90 cm. Ji paaiškina: 90 m pakilęs vandens lygis reikštų apie 9 metrus apsemto kranto ruožo.
Tai Suomijos meteorologijos instituto ir Švedijos meteorologijos ir hidrologijos instituto vandens lygio Baltijos jūroje kaitos prognozės.
Prognozės rodo, jog ir vėjo šią savaitę dar turėsim iki 25 m/s, o meteo.lt ir kiti šaltiniai spėja, kad pajūryje jo gūsiai gali siekti ir 30 m/s.
„Vandens lygio padidėjimas 50-ia centimetrų Baltijos jūroje jau yra laikomas pavojingu reiškiniu, nes realiai krantus pasiekiantis vandens lygis yra ir aukštesnis – prie kranto vandenį dar pakelia vėjinė ir banginė patvankos. Vakarinių rumbų vėjas suvaro vandenį prie kranto, savo indėlį į bendrą vandens lygį įneša ir 6–7 metrų aukščio bangos“, – teigia mokslininkė.
L.Kelpšaities-Rimkienės teigimu, sutapo kelios komponentės, kurias po vieną galimą prognozuoti, tačiau visas kartu – retai pavyksta. Tai audra, vėjinė ir banginė patvanka.
Anot jos, stiprus vėjas, bangos ir žemas vandens lygis yra atgaiva pajūrio krašto gyventojams. Aukštas vandens lygis be vėjo ir bangų – gamtos suteikta medžiaga straipsniams apie tai, kaip jūra pasiglemžia mūsų paplūdimius.
O štai aukštas vandens lygis ir nors vieno iš kitų dviejų komponentų (nekalbant jau apie visų trijų komponentų) kombinacija lemia nenuspėjamas pasekmes Lietuvos krantams.
„Deja, iš anksto nuspėti taip aukštai kilsiant visos Baltijos jūros lygį, banginės ir vėjinės patvankų pozicijas (sudėtį) yra ypač sunku. Rudenį ir žiemą dar galima tikėtis tokių situacijų, tačiau tai gali įvykti ir vasarą. Prisiminkim 2017-ųjų liepos 10 dieną, kai staiga pakilęs Baltijos jūros vanduo kartu su sąlyginai silpnu, tačiau ilgą laiką buvusiu vakarų krypties vėjų beveik nuplovė Palangos kopas“, – teigė L.Kelpšaitė-Rimkienė.
Vasario 22-ąją mūsų laukia dar aukštesnis vandens lygis Baltijos jūroje, kuris užlaikys vandenį Kuršių mariose, Danėje, Rąžėje, Šventojoje, Nemune ir t. t.
Ragina susirasti guminius batus
Jūros vanduo dar priartės prie kopų, o prie jaunų aukštų šios audros bangų prisidės ir dar šeštadienį kur nors prie Švedijos ar Vokietijos krantų buvusių bangų siūba, kuri dar pakels vandens lygį. Žadamos pietvakarių vakarų krypčių bangos nieko gero mūsų krantams nežada. Tad mokslininkė siūlo pirmadienį dar neskubėti vertinti šios audros padarytos žalos, nes iki savaitgalio ji gali būti dar didesnė.
„Klaipėdos senamiesčio gyventojams siūlau neskubėti slėpti guminių batų, o žmonėms, gyvenantiems prie su Baltijos jūra susisiekiančių vandens telkinių, rūsiuose nelaikyti vertingų daiktų“, – teigia mokslininkė.
Anot L.Kelpšaitės-Rimkienės, ir aukštupy vanduo kyla dėl tos pačios priežasties – jam nėra kur išbėgti.
Į Juodkrantę guminių gali nepakakti
Neringos meras Darius Jasaitis teigė, kad Kuršių nerijoje vanduo pakilęs, tačiau situacija dar normali.
„Tačiau jei jis pakiltų dar 30 centimetrų, ir ypač jei vėjas bus tokios krypties, kaip čia prognozuoja, gali būti taip, kad kelias ties Juodkrante bus nepravažiuojamas. Jau dabar jis vietomis šlapias, o 30 centimetrų reikštų, kad apskritai jis bus neišvažiuojamas“, – aiškino D.Jasaitis.
Vandens, anot jo, pusiasalyje jau netrūksta – teliūškuoja pievos, miškai.
Jau kurį laiką vanduo semia kitapus Kuršių marių esantį Drevernos uostą. Kaip teigė uosto administratorius Admontas Samalius, dalis uosto užsemta, vandens lygis susilyginęs su molais. Tačiau pačių pastatų vanduo nepasiekęs – šie stovi pakelti ant pylimų.
Rusnėje keliai dar išvažiuojami. Pasiekti Šilutę problemų nėra. Tačiau, kaip teigė seniūnė Dalia Droblienė, drėgmės netrūksta. Kai kur jau reikia guminių batų.
„Vandens daug tiek upėse, tiek kanaluose. Visur aukštas vanduo, kaip mes sakome. Tačiau mūsų tikrasis „džiaugsmas“ dar laukia, kai ims veržtis vanduo iš aukštupio. Jei mariose vanduo dar laikysis aukštai – gali imti tvenktis“, – kalbėjo seniūnė. Kartu ji pastebėjo, kad tokio drėgno vasario, kai kone kasdien lyja, o lietų keičia šlapias sniegas, nepamena.
