Anksčiau perkūnijas meteorologijos stotyse fiksuodavo tik stebėtojai: buvo nustatomas pradžios ir pabaigos laikas bei perkūnijos judėjimo kryptis. Tačiau tokie stebėjimai galėjo pateikti informacijos tik apie netoli stoties esančius reiškinius, o stočių tinklas nebuvo pakankamai tankus. Vykstant automatizacijai, LHMT prieš maždaug 10 metų buvo įdiegta Žaibų aptikimo sistema. Ji leidžia realiu laiku gauti detalius duomenis apie atskirų žaibų išlydžių vietą, laiką, stiprumą ir krūvį (teigiamas ar neigiamas).
Per 2021 m. Lietuvos teritorijoje iš viso užfiksuota apie 123 tūkst. žaibų išlydžių. Didžioji dalis, maždaug 97 proc. visų išlydžių, pasitaikė vasaros metu. Pastebėtina, kad didžiausias žaibų tankis praėjusiais metais išmatuotas Vilniaus apskrityje taip pat Druskininkų, Kaišiadorių, Jonavos rajonuose ir dalyje Šiaulių r. bei Vilkaviškio r. savivaldybių. Šiose vietovėse kiekvienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai teko iki 4–4,5 žaibų išlydžių. Mažiausias tankis pastebimas Klaipėdos apskrityje taip pat Plungės r., dalyje Biržų bei Varėnos r. savivaldybėse.
Daugiausia žaibų 2021 metais atnešė smarki audra birželio 23 dieną. Tuomet per vieną dieną žaibai į žemę ar į kitus debesis trenkė net 26,2 tūkst. kartų (t. y. maždaug penktadalis metinio žaibų išlydžių skaičiaus). Labai daug praėjusiais metais perkūnavo ir rugpjūčio 16 d. (~15,7 tūkst. išlydžių), liepos 17 d. (~11,9 tūkst.) bei birželio 24 d. (~11,3 tūkst.).
Per metus buvo 107 dienos, kai kur nors šalyje pasitaikė bent po vieną išlydį, iš jų 62 dienos vasaros metu. Perkūnijos ne vasaros metu paprastai būna neintensyvios, žiemos perkūnijų atveju fiksuojami tik pavieniai žaibų išlydžiai. Pavyzdžiui praėjusį sausį ir vasarį buvo po vieną, o gruodį – 4 žaibų išlydžiai.
Žemėlapyje: apytikslis žaibų išlydžių tankis kvadratiniame kilometre. Didelio tankio židiniai rodo teritorijas kur praėjusiais metais praslinko smarkiausios audros atnešusios daugiausiai žaibų (duomenys preliminarūs).
