„Teko skaityti NASA, Rusijos ir Europos centrų prognozes, kad vasaris, kovas, balandis, netgi gegužė turėtų būti šiltesni nei privalo būti. Nežinia, kiek teisybės. Mes tokių ilgų prognozių nedarome, bet centrai prognozuoja, kad turėtų būti pakankamai šilta“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Galvonaitė.
Klimatologė prisimena 2008-uosius, kai žiemos Lietuvoje praktiškai nebuvo, o pavasaris atėjo labai anksti. „Vasario ir sausio mėnesiais temperatūra dažnai buvo teigiama, o kovą žydėjo visi augalai, net alyvos“, – mena klimatologė.
Tuo metu praėjusių metų balandžio pabaigoje, po užsibuvusios žiemos, pataikėme tiesiai į vasarą. „Tuomet labai staigiai temperatūra pakilo iki 30 laipsnių, nors prieš tai visi labai verkšleno, kad pavasaris niekad neateis. Pas mus nuolatinis verkšlenimas“, – sako A. Galvonaitė.
Šimtaprocentinės garantijos, kad pavasarį pajusime su pirmosiomis kovo dienomis, vis dėlto nėra
Jos teigimu, šimtaprocentinės garantijos, kad pavasarį pajusime su pirmosiomis kovo dienomis, vis dėlto nėra.
„Pagal dabartines tendencijas, gal ir turėtume pavasario sulaukti laiku, bet maža kas – gal vėl kas pasisuks nuo Šiaurės, užblokuos procesus, kaip skandinaviškas anticiklonas, kuris lėmė pastarojo meto šalčius, ir tada vėl gali būti atšalimas“, – pataria neskubėti gyventi klimatologė.
Anot jos, Lietuvoje nėra užtektinai pajėgumų sudaryti ilgalaikes prognozes, nes jos esą priklauso nuo daugelio faktorių – vulkanų išsiveržimo, gaisrų ir panašiai.
Be to, A. Galvonaitės žodžiais, klimatas yra labai pakitęs, todėl daug kas priklauso nuo to, kaip susiformuoja bendrosios atmosferos cirkuliacijos nešamos oro masės. „Turėjome skandinavišką anticikloną ir buvo šalčiai. Kai tik pasisuko Atlanto ciklonas, turime kone pavasariškus orus“, – sako A. Galvonaitė.
Tuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vasario mėnesio vidutinė temperatūra numatoma 3–4 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 4,4 laipsnio šalčio). Žiemos vidutinė temperatūra numatoma iki 2 laipsnių aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 3,9 laipsnio šalčio).
Etnologas: pavasaris ateis laiku, bet užsitęs
Savo ruožtu etnologas profesorius Libertas Klimka sako, kad kovo mėnesį jau turėtume pajausti pavasarį, tačiau jis užsitęs.
„Pavasaris turėtų būti nei per šiltas, nei per šaltas, bet ilgas, o vasaros pradžia bus graži“, – portalui LRT.lt kalbėjo etnologas.
Nuo seno žmonės stebėdavo orus nuo gruodžio 13-osios. Teigiama, kad nuo šios datos iki Kalėdų kiekviena diena parodo, kokie bus ateinančių metų orai. Gruodį L. Klimka prognozavo, kad šie metai turėtų būti šilti, be staigių oro permainų.
Gruodžio 14-oji buvo saulėta, todėl, pasak L. Klimkos, ir paskutinis žiemos mėnesis bus saulėtas – jis toks ir yra. Tuo metu gruodžio 15-osios orai esą parodė, kad pavasaris ateis laiku, o antroji kovo pusė turėtų padovanoti saulėtų dienų.
Senolių pastebėjimai (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos puslapio medžiaga):
Vasaris
Jei per Grabnyčias (vasario 2 d.) šviečia saulė – ims šilti ir snigti.
Jei vasario 2 dieną sninga, sodink bulves ant kalno, jei nesninga – pakalnėje.
Antroji vasario diena parodo pavasarį: jei saulėta – bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi – lauk vėlyvų pūgų.
Jei vasario antrąją kyla pūga – žiema ilgai karaliaus; gi saulėta diena pranašauja ankstyvą pavasarį.
Jei vasarį pučia šiaurės vėjai – bus derlingi metai.
Jei vasario mėnesį vėjų nėra – bus vėjuotas balandis.
Jei vasarį pastoviai laikosi šalčiai – bus karšta vasara.
Jei vasaris nešaltas – Atvelykis bus baltas.
Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai – vėlyvas būsiąs pavasaris.
Jei vasaris šaltas ir sausas – rugpjūtis bus labai karštas.
Vasaris vandenį paleidžia, tai kovas sutraukia.
Ilgi varvekliai vasario pabaigoje – bus ilgas pavasaris.
Jei virš ledo be atodrėkio pasirodo vanduo, bus lietaus.
