Sinoptikai teigia, kad penktadienį Lietuvoje neišvengsime kritulių, temperatūra dar smarkiai nekils, tačiau jau savaitgalį turėtume sulaukti itin šiltų orų.
Penktadienio dieną oras šils iki 5–10, pietvakariniuose rajonuose – iki 12 laipsnių. Daug kur sulauksime kritulių – kris šlapdriba, lietus. Pasak sinoptiko Tado Kantauto, savaitgalį krituliai iš Lietuvos pamažu trauksis, palis tik vietomis ir trumpai. Temperatūra dienomis sieks 13–18, kai kur ir 19 laipsnių šilumos, naktimis irgi išliks teigiama.
Savaitgalį darbą pradės kamanės
Gamtininko S. Paltanavičiaus teigimu, būtent tokių orų ir reikia gamtai – drėgmės ir šilumos.
„Labai reikia lietaus ir artimiausiu metu jo turėtų būti. Vėliau oras turėtų sušilti, todėl bent jau gyvatvorės miestuose po šio savaitgalio turėtų sužaliuoti – jų pumpurai jau praplyšę. Miškuose lapus skleisti pradeda laukiniai serbentai, juodauogės, ievos, šeivamedis, nors jis dažniau sutinkamas paupiuose“, – LRT.lt kalbėjo gamtininkas.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, kol kas dar tik kovo pabaiga ir reikės porą savaičių palaukti, kol gamta pastebimai sužaliuos.
„Gamtininkai sako: miškas tapo neperregimas. Dabar dar gali žiūrėti kiaurai, nes kol kas dar matomos tik šakelės, nėra lapų. Kai sutankėja pumpurai, miškas pasidaro neperregimas ir gamtoje atsiranda žalia spalva, pradeda kilti žolė, ypač miestuose. Tačiau labai reikia drėgmės, nes jei viskas išdžiūvę, procesas sulėtėja“, – aiškino S. Paltanavičius.
Pirmieji iš medžių, pasak gamtininko, pradės sprogti beržų pumpurai. „Vėliau bus toks tuščias laikas, nes daugelis medžių sužaliuos tik gegužę. Žinoma, po dviejų savaičių visur geltonuos blindės, bet jų lapai pradės skleistis tik balandžio pabaigoje“, – sakė gamtininkas.
S. Paltanavičiaus teigimu, baigė bėgti klevų sula ir šie medžiai neužilgo pradės žydėti: „Klevų žydėjimas trunka dvi savaites. Tai didysis darbymetis bitėms, nes jos surenka daugiausia medaus iš klevų. Lietuvoje dabar aktyviai žydi žibuoklės, iš jų taip pat bitės renka medų. Nemažai medaus surenkama nuo pumpurų, vadinamojo lipčiaus medaus. Kol kas žydinčių augalų, iš kurių bitės galėtų rinkti medų, nedaug. Šį savaitgalį turėtų pasirodyti kamanės, kurios visą žiemą ilsėjosi.“
Kodėl miestuose gamta prabunda anksčiau
Gamtininkas LRT.lt skaitytojams taip pat paaiškino, kodėl miestuose gamta sužaliuoja greičiau nei užmiesčiuose.
„Viskas dėl mikroklimato, dėl mūsų aplinkos. Miestuose nėra tokių vėjų, čia susikaupia daugiau šilumos. Be to, ir mes truputį apsigauname, nes mieste ir savo aplinkoje dažniausiai matome ne laukinius, o atvežtinius augalus. Pavasarį mūsų darželiuose žydi snieguolės, bet tai – ne mūsų augalas. Mes tiesiog matome kitų kraštų augalus, anksčiau pražystančius“, – aiškino S. Paltanavičius.
Be to, kaip teigia gamtininkas, nors Lietuva atrodo nedidelė, skirtumai tarp gamtos sužydėjimo skirtinguose regionuose – dideli.
„Galime palyginti Žuvintą, kuris yra pietvakariuose, ir Adutiškį, kuris yra Švenčionių rajone. Skirtumas tarp šių vietų, jei vertinsime pagal gamtą, yra maždaug dešimt dienų. Prie Žuvinto viskas pražysta maždaug dešimčia dienų anksčiau. Kartais pavasarį būna taip, kad prie Žuvinto ar Marijampolės krašte, Suvalkijoje, žydi žibutės, o Rytų Lietuvos miškuose dar neištirpęs sniegas. Žuvinte ledas jau nutirpo prieš porą savaičių, o Rytų Lietuvoje ant ežerų dar visur pabalęs ledas“, – LRT.lt kalbėjo S. Paltanavičius.
