Ketvirtadienį pasirodys naujausia patikslinta tarptautinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitos versija, kurioje mokslininkai apibendrina pastarųjų penkerių metų klimato stebėsenos rezultatus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Justinas Kilpys atkreipia dėmesį, kad IPCC ataskaitoje įvertinami ir natūralūs, ir žmonių sukelti klimato pokyčiai, kuriuos patvirtina tiek atmosferos matavimai, tiek vandenynų, sausumos ir ledynų palydoviniai, antžeminiai ir povandeniniai stebėjimai.
Baltijos jūros lygis pakilo 10 cm
Per pastaruosius 30 metų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje temperatūra pradėjo labai staigiai kilti.
Keičiantis Arkčiai, labai sparčiai kinta ir visas Šiaurės pusrutulio klimatas, todėl matome tokias anomalijas kaip šiltą žiemą Europoje ir didžiulius šalčius Amerikoje.
Šis procesas sukūrė pasekmių grandinę: šiltėjant atmosferai, didėja ir vandenynų temperatūra, o dėl to ima tirpti ledynai. Per pastarąjį šimtmetį vandenynų lygis pakilo 20 cm. Be to, Arkties jūrų ledas per pastaruosius dešimt metų rekordiškai iki minimumo susitraukė net du kartus.
„Keičiantis Arkčiai, labai sparčiai kinta ir visas Šiaurės pusrutulio klimatas, todėl matome tokias anomalijas kaip šiltą žiemą Europoje ir didžiulius šalčius Amerikoje.
Tai vyksta dėl nedidelio Arkties jūrų ledo kiekio. Vandenynas buvo labai sušilęs ir virš šiaurės poliaus susidarė poliarinis sūkurys. Nykstant ledui ir mažėjant sniegui jis tampa banguotas. Jei banga eina žemyn, ji paduoda šaltą orą, jei į viršų – šiltą. Taigi Amerikoje buvo didžiuliai šalčiai, o Europoje turėjome šiltą gruodį ir sausio pradžią“, – aiškino klimatologas.
Pasaulinės tendencijos atsispindi ir Lietuvoje: Baltijos jūros lygis Klaipėdoje nuo XX amžiaus vidurio pakilo apie 10 cm.
Anglies dvideginio kiekis didžiausias per 800 000 metų
Mokslininkai sutaria, kad žmogaus veikla turi didelės įtakos klimato kaitai. Žemėje nėra jokio natūralaus proceso, dėl kurio anglies dvideginio turėtų taip drastiškai didėti.
Nustatyta, kad šiuo metu fiksuojamas CO2 kiekis atmosferoje yra didžiausias per 800 tūkst. metų. Kaip įmanoma tokius duomenis gauti?
„Iš ledo gręžinių Antarktidoje ir Grenlandijoje daug ką galima sužinoti. Lede yra užsikonservavusių oro burbuliukų. Iš oro burbuliuko galima nustatyti, kokia buvo atmosferos cheminė sudėtis: iš to burbuliuko ištrauki orą, atitirpdai ir paskaičiuoji, kokia ir kokių dujų koncentracija ten yra“, – pasakojo J.Kilpys.
Ekstremalių reiškinių pavojus
Anglies dvideginio (CO2) kiekis didėja ne tik atmosferoje, bet ir vandenynuose, todėl kinta vandenynų pH – vanduo rūgštėja. Šie pokyčiai lemia ekologines problemas, tarkime, nyksta koraliniai rifai. Dėl vandenynų rūgštėjimo ir kylančios temperatūros žuvys nyksta arba traukiasi į kitas vietas.
Jei klimatas pasikeis daugiau nei dviem laipsniais, nutiks labai daug ekstremalių reiškinių, o poveikis socialinei ir ekonomikai šalių raidai bus labai rimtas.
Mokslininkų askaičiavimais, žmonės į atmosferą jau yra išmetę apie 1800–1900 gigatonų CO2. Todėl globali pasaulinė vidutinė temperatūra žemėje yra pakilusi 0,9 laipsnio.
2009 metais Kopenhagoje visos pasaulio tautos sutarė, kad klimato šiltėjimui negalima leisti peržengti dviejų laipsnių ribos.
„Jei klimatas pasikeis daugiau nei dviem laipsniais, nutiks labai daug ekstremalių reiškinių, o poveikis socialinei ir ekonominei šalių raidai bus labai rimtas“, – įspėjo J.Kilpys.
Jis priminė, kad atmosferoje susikaupęs energijos perteklius įgauna gamtos stichijų pavidalą. Pavyzdžiui, Filipinus nusiaubęs taifūnas buvo didžiausiais per palydovinio stebėjimo laikotarpį – 40–50 metų. Australijoje jau kelerius metus iš eilės fiksuojami karščio rekordai, šalį siaubia gaisrai. Izraelyje iškrito sniegas, o Lietuvoje gruodis ir sausio pradžia labiau panašėjo į vėlyvą rudenį nei žiemą.
Kaip išsaugoti saugų pasaulį?
Jei į klimato šiltėjimo problemas bus žvelgiama pro pirštus, o pasaulis ir toliau gyvens vadinamuoju business as usual ritmu, dviejų laipsnių riba bus pasiekta apie 2037 metus.
„Daugiau kaip du laipsnius šiltėjantis pasaulis jau gerokai pavojingesnis. Tai – jau drastiški pokyčiai, kurie kainuoja ir mūsų ekonomikoms, ir žmonėms. Tai yra tai, ko mes turime išvengti, siekdami saugios ateities“, – kalbėjo klimato kaitos ekspertė Gintarė Jonušauskaitė.
Pagal pesimistinį scenarijų būtų paskandintos kai kurios pasaulio salos. „Jei gyveni metras virš jūros lygio, o vanduo pakyla pusę metro, tai tavo sala jau kaip ir išnykusi. Vadinasi, turi kažkur kraustytis ir sukeli problemų, nes jau toje vietoje esi emigrantas. Jei Lietuvoje nebebus sniego, tai reiškia, kad negalėsime auginti žiemkenčių. Vadinasi, išnyks ši kultūra, o tai jau lemia kultūrinius tautos pokyčius: pasakyk lietuviui, kad nebus juodos duonos“, – kalbėjo J.Kilpys.
Tai yra tai, ko mes turime išvengti, siekdami saugios ateities.
Manoma, kad maždaug 2050 metais Arktis vasaros metu jau būtų be ledo.
Stichinių kaitrų tikimybė išaugs 30 proc.
Vidutinė temperatūra Lietuvoje nuo XX amžiaus vidurio padidėjo 0,8 laipsnio. Dažniau pasitaiko tropinių naktų, kai vasarą net naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių.
„1961–1990 metais buvo tik vienas toks atvejis, o nuo 1991 metų iki dabar šį reiškinį turime kas dvejus metus“, – pasakojo klimatologas ir priminė, kad 2012 metų liepos 6–8 dienomis tris dienas iš eilės dieną buvo daugiau nei 30 laipsnių karščio, o naktį menkai teatvėsdavo. Karščio bangų, pasak J.Kilpio, ateityje daugės.
Augant vidutinei temperatūrai žiemos Lietuvoje trumpėja: dabar turime dešimt dienų su neigiama temperatūra mažiau nei XX amžiaus pirmoje pusėje.
Kalbant apie kritulius, prognozuojama, kad lietingų dienų skaičius nesikeis, tačiau didės kritulių, iškrintančių per vieną liūtį, kiekis. 2012 metų liepos 12 dieną Vilniuje per pusvalandį iškrito 16 mm kritulių: tiltas, vedantis į Vingio parką, buvo tapęs kriokliu.
Nuo XX amžiaus vidurio kritulių kiekis Lietuvoje padidėjo apie 3 proc., triskart padidėjo dienų, kai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, skaičius.
„Nuo XX amžiaus vidurio kritulių kiekis Lietuvoje padidėjo apie 3 proc., triskart padidėjo dienų, kai temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, skaičius“, – apibendrino J.Kilpys.
Manoma, kad kas 30 metų temperatūra Vilniuje pakils laipsniu, vadinasi, XXI amžiaus pabaigoje vidutinė temperatūra mieste bus trimis laipsniais aukštesnė nei šiandien.
„Galų gale ji taps teigiama: turėsime tokias žiemas kaip gruodį. Stichinių kaitrų tikimybė išaugs apie 30 proc., todėl jau dabar reikia pagalvoti apie gresiančias visuomenės sveikatos problemas“, – įspėjo klimatologas.
Kas mūsų laukia po Kioto protokolo?
Stabdant globalinį atšilimą labai svarbus visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo.
„Pirmiausia teigiamos įtakos turėtų energijos taupymas ir vartojimo sumažinimas. Bet kuris produktas turi savo ekologinį pėdsaką. Tarkime, kava: jai pagaminti suvartojama labai daug vandens, ją reikia transportuoti, o tai darant išmetama CO2. Renovavus visus Lietuvos pastatus elektros ir šilumos energijos būtų sutaupoma apie 40 proc. Pagaliau, galima skalbti žemesnėje temperatūroje, nes daugiausia energijos skalbimo mašina sueikvoja šildant vandenį“, – patarimus žėrė J.Kilpys.
Tai – pažadas visiems pasaulio žmonėms. Ir reikia atsiskaityti už šį pažadą, nes keturiais laipsniais sušilęs pasaulis mums – nepažįstamas pasaulis.
G.Jonušauskaitė priminė, kad beveik visų pasaulio šalių vadovai, kurie pasirašė bendrą klimato kaitos koncepciją, įsipareigojo savo piliečiams užtikrinti, kad pasaulis nesušils daugiau nei 2 laipsniais.
„Tai – pažadas visiems pasaulio žmonėms. Ir reikia atsiskaityti už šį pažadą, nes keturiais laipsniais sušilęs pasaulis mums – nepažįstamas pasaulis“, – apibendrino klimato ekspertė.
Pasak jos, svarbiausia, kad pasaulis apsibrėžtų ambicingus globalinio atšilimo kontrolės tikslus po 2020 metų, kai Kioto protokolas nustos veikti. Kas bus toliau?
Tikimasi, kad tam tikros gairės paaiškės 2015 metais COP susitikime Paryžiuje. Tačiau iki tol dar reikia atlikti begalę namų darbų.
