Drėgno sniego buvo tiek daug, kad rytą kai kurie gyventojai sunkiai atidarė savo namų duris. Eismas buvo paralyžiuotas, autobusai į Smiltynę bent iki pietų neišvažiavo iš vietinės autobusų stoties.
Viso to kaltininkas – ties pajūriu lėtai besisukiojęs nedidelis žemo slėgio sūkurys. Ciklono vėjas šaltoje oro masėje virš sąlyginai šiltos Baltijos jūros vandens lėmė intensyvų sniego debesų formavimąsi. Būtent šis reiškinys sukėlė katastrofinį meteorologinį reiškinį – labai smarkų snygį (kai per ≤12 valandų iškrinta >30 mm kritulių ir sniego danga padidėja >30 cm).
Drėgno sniego buvo tiek daug, kad rytą kai kurie gyventojai sunkiai atidarė savo namų duris. Eismas buvo paralyžiuotas, autobusai į Smiltynę bent iki pietų neišvažiavo iš vietinės autobusų stoties.
Remiantis Nidos meteorologijos stoties duomenimis, iškrito net 66 mm kritulių per 12 val. ir per trumpą laikotarpį susiformavo net 45 cm storio sniego danga. Smarkiausiai snigo vėlai vakare: nuo 20 iki 23 val. sniego danga (per 3 val.) padidėjo 20 centimetrų, o per parą – net 36 cm. Tiek daug sniego per parą nebuvo iškritę bent jau nuo 1936 metų.
Remiantis Nidos girininkijos duomenimis sniegas išvertė ir išlaužė daugiau kaip 1000 m³ medžių.
Taip pat labai gausiai pasnigo Ventėje (Šilutės r.) – 40 cm, o Šilutėje ir Laukuvoje (Šilalės r.) sniego dangos storis siekė 25–30 cm. Tuo tarpu, didesnėje Lietuvos dalyje sniego buvo daug mažiau: Vilniuje – 3, Kaune – 1, Klaipėdoje – 7, Šiauliuose – 13, Panevėžyje – 3 cm.
Įdomu dar ir tai, kad lapkričio 24 d. vakare sningant griaudėjo perkūnija. Šis reiškinys laikomas retu ir ypatingas tuo, jog dėl sniego perkūnuojant aplinka akimirkai labai ryškiai nušvinta (daug ryškiau nei vasaros naktį). Taip pat griaustinio garsas būna duslesnis dėl ant žemės paviršiaus esančio ir iš dangaus gausiai krentančio sniego. Tokį reiškinį užfiksuoti ar savo akimis pamatyti siekia dažnas audrų medžiotojas ir atmosferos specialistas.
