„Iki šio šilčiausi buvo 2015 m., kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 laipsniai šilumos. 2019 m., vidutinė metinė oro temperatūra, ankstesnį rekordą viršijo net 0,5 laipsnio“, – pranešime teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Vilniuje 2019-ieji buvo patys karščiausi per visą beveik 250 metų (1778−2019 metų) stebėjimų laikotarpį.
BNS rašo, kad, pasak D.Valiuko, Lietuvoje šilčiausių metų penketukas fiksuotas jau šiame amžiuje – nuo 2008 iki 2019 metų.
„Vienintelė priežastis – globali klimato kaita. Tokią tendenciją rodo ne vienų metų stebėjimai“, – teigė D.Valiukas.
2019 m. birželio vidutinė temperatūra yra 20,1 laipsnis šilumos. O įprastai šį mėnesį būdavo 15,4 laipsniai šilumos, – komentavo D.Valiukas.
Ypač įkaito birželis, tačiau atvėso liepa
15min D.Valiukas teigė, kad jį šių metų karščio rekordus mušęs birželis nustebino. Mėnesis buvo šilčiausias per meteorologinių stebėjimų istoriją ir toks vasariškas, kaip įprastai būna liepa
„Vykstant globalinei klimato kaitai, birželio mėnuo yra vienas mažiausiai kintančių. Jeigu visi mėnesiai kažkiek keičiasi, tai birželis yra pakankamai stabilus ir pokyčių jame yra labai mažai. 2019 m. birželio vidutinė temperatūra yra 20,1 laipsnis šilumos. O įprastai šį mėnesį būdavo 15,4 laipsniai šilumos“, – komentavo D.Valiukas.
Birželį daugelyje Lietuvos vietovių užfiksuoti karščio rekordai. Kaišiadoryse užfiksuota 35,7 laipsniai karščio, Vilniuje buvo 34,1 laipsnis karščio.
Klimatologas pridūrė, kad po kaitraus birželio atėjusi liepa šiais metais buvo labiausiai atvėsęs mėnesis. Liepą vidutiniškai būna 17,9 laipsniai šilumos, o šiemet buvo 16,9 laipsniai šilumos.
Ir paskutinis vasaros mėnuo, pasak LHMT specialisto, taip pat buvo apčiuopiamai šiltesnis: rugpjūčio temperatūra, pagal daugiametes normas, yra 17,1 laipsnis šilumos, o šiemet mėnuo sušilo iki 17,8 laipsnių šilumos.
„Visi kiti mėnesiai buvo pakankamai šilti, bet daugiau jokių kitų rekordų nebuvo. Daugumos mėnesių aukštesnė temperatūra ir nulėmė metinį šilumos rekordą“, – sakė D.Valiukas.
Klimato kaita veikia ilgą laiką ir tai yra ne tik kintanti oro temperatūra, bet ir ekstremalios oro sąlygos.
Gruodis šiltesnis nei įprastas lapkritis
Jis pažymi, kad žiemos mėnesių nuokrypiai yra didesni nei vasaros, o šių metų gruodis buvo trečias pagal šiltumą per stebėjimų istoriją. Kaip teigė D.Valiukas, įprastinė temperatūra paskutinį metų mėnesį turėtų būti 1,9 laipsniai šalčio, o šiemet buvo 2,6 laipsniai šilumos. Klimatologas užsimena, kad gruodis buvo šiltesnis nei vidutiniškas lapkritis: šio mėnesio vidutinė temperatūra yra 1,9 laipsniai šilumos.
Be to, šiemet buvo užfiksuotas gruodžio 18-os dienos šilumos rekordas.
Sausis, anot specialisto, buvo šaltesnis nei vidutiniškai: šiemet šį mėnesį vyravo 3,9 laipsnių šalčio temperatūra, o įprastai turėtų būti 3,2 laipsniai šalčio. Tiek pat laipsnių būdinga ir vasariui, tačiau 2019 m. šis mėnuo sušilo ir vidutinė temperatūra buvo 1,2 laipsniai šalčio.
„Klimato kaita veikia ilgą laiką ir tai yra ne tik kintanti oro temperatūra, bet ir ekstremalios oro sąlygos: tai karšta, tai vėsu, tai šlapia, tai sausa. Nors šiemet tos vėsumos tos tiek daug nebuvo: iš 12 metų mėnesių, tik 2 buvo vėsesni, nei įprastai (sausis ir liepa). Nustebino, kad šiemet šiluma pusę laipsnio viršijo ankstesnius rekordus. Anksčiau būdavo 0,1 ar 0,2 laipsniais aukštesnė temperatūra ir jau reikšdavo rekordą. Dabartinis rekordas yra labai didelis, o 1,9 laipsnio virš klimato normos stebina dar labiau“, – komentavo D.Valiukas.
Pasak jo, reiktų žiūrėti globaliu mastu, kokiais nelaimes ir nuostolius atneša ilgą besikeičiantis klimatas. Pavyzdžiui, gaisrai Australijoje iš dalies nulemti klimato kaitos. Lietuvoje jau nebestina sausi pavasariai, kurie anksčiau nebūdavo būdingi. Be to, ryškėja tendencija, kad galimi kaitaliojimai tarp sausų ir šlapių periodų.
Pavyzdžiui, šiemet sausra smarkiai išdžiovino upes. LHMT specialistas pabrėžė, kad dėl sauso pavasario, aukštų temperatūrų vasarą ir didelio garavimo, upių vandens lygis neatsistatė iki vidutinio. Tačiau jis primena 2017 m. rudenį, kada upės patvino.
„Tas lietaus kiekis, kuris anksčiau iškrisdavo per kelias dienas, dabar gali iškristi vienos liūties metu per kelias valandas. Daugėja dienų su gausias ir intensyviais krituliais. Na ir tai irgi atneša problemų: patvinsta gatvės, lietus nespėja įsigerti į žemę“, – aiškino D.Valiukas.
BNS rašo, kad klimato kaita Lietuvoje lemia dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, keičiasi kritulių pobūdis – dažniau pasitaiko liūtys ir po jų sekantys sausros laikotarpiai, dažnėja škvalai.
Dažnesni orų kontrastai taip pat didina pavojų žmonių sveikatai, dėl klimato kaitos auga vandens telkinių užterštumas, dažnėja miškų gaisrai, nuo karščio bangų nukenčia kelių ir geležinkelių bėgių kokybė, apsunkinami statybų darbai.
Pastaraisiais metais pasaulyje vis dažniau rengiamos demonstracijos, kuriose politikai raginami aktyviau kovoti su klimato kaita ir sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į atmosferą.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis neseniai įsipareigojo siekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų.
Pasak D.Valiuko, reiktų žiūrėti globaliu mastu, kokiais nelaimes ir nuostolius atneša ilgą besikeičiantis klimatas.
