Ryte saulė, per pietus sniegas, vakare – sunkiai nusakoma velniava. Taip kelią pernai skynėsi pavasaris, sniegą nusipurtęs tik paskutinėmis balandžio dienomis.
Orų prognozes stebėję gyventojai iš nuostabos kraipė galvas ir dievagojosi neprisimenantys, kad gamta krėstų tokias išdaigas. Tuo metu klimatologai kantriai aiškino: istorijoje, ir net palyginti neseniai, būta visko.
Vasara – drungna ir lietinga?
Etnologas Libertas Klimka sako girdėjęs ir tokį posakį. „Kiek žinau, net pagal mėnesius spręsdavo: jei sausis šaltas – birželis bus karštas“, – senuosiuose kalendoriuose įrašytus pastebėjimus pristatė L.Klimka.
Tiesa, jis priminė, kad šiemet vis dar tęsiasi aktyvios saulės metai, todėl galima laukti įvairiausių netikėtumų: „Ekstremalūs reiškiniai jau vyksta: užgriuvęs sniegas Amerikoje, potvyniai pietinėse Europos šalyse.“
L.Klimka pasakojo, kad senovėje žmonės pastebėjo, jog nuo gruodžio 13 dienos iki Kalėdų kiekviena diena parodo ateinančių metų orus.
„Kokia buvo gruodžio 13-oji, toks bus sausis, kokia 14-oji, toks vasaris ir taip toliau. Stebėjau dvylika gruodžio dienų ir galiu pasakyti, kad pagal jas nebent vasaros pradžia turėtų būti geresnė, o po to bus drungna ir su lietumi“, – prognozavo L.Klimka.
Prognozių klauso, bet jų negirdi
Klimatologė Audronė Galvonaitė ragino nenusiminti ir atkreipė dėmesį, kad 2007–2008 metų žiemą Lietuvoje visai nebuvo sniego, bet po to sekė labai karšta vasara.
Visi žiemos mėnesiai prabėgo be sniego – tai buvo vienintelis toks atvejis per mūsų 240 metų stebėjimų laikotarpį.
„Visi žiemos mėnesiai prabėgo be sniego – tai buvo vienintelis toks atvejis per mūsų 240 metų stebėjimų laikotarpį“, – vos penkerių metų senumo įvykį priminė klimatologė.
Ji įsitikinusi, kad žmonės orus prisimena tik tada, jei kokios nors anomalijos sutampa su šventėmis ar svarbiu gyvenimo įvykiu – jubiliejumi, vestuvėmis, vaiko krikštynomis ar pan.
„Žmonės visada klauso orų prognozių, bet iš tikrųjų niekada jų negirdi. Paklauskite po penkių minučių, kokia bus temperatūra, nė vienas nepasakys. Vos penkeri metai praėjo nuo to išskirtinio įvykio (žiemos be sniego, – red. past.), bet visi jau užmiršo“, – šypsojosi A.Galvonaitė.
Ji mano, kad 2008 metus kaip išskirtinius prisimena nebent ūkininkai, kurie arti laukus pradėjo jau vasarį. „O kovą pražydo alyvos. Tačiau šiuo atveju liaudies pastebėjimai nepasitvirtino, nes vasara irgi buvo labai karšta“, – kalbėjo klimatologė.
Jei pašals, tegul ir pasninga
Ūkininkas Saulius Stirna iš tikrųjų puikiai prisimena tuos metus – žemdirbiai 2008-ųjų žiemą vadina prancūziška.
„Kaip ūkininkas galiu pasakyti, kad šiluma man problemų nesukelia, nebent daugiau trąšų iš dirvos išsiplauna, bet tai – niekis. Geriau šiltesnė nei šalta žiema“, – sakė S.Stirna.
Prieš keturias dienas jis išrovė keletą augalų ir išvydo baltas šakneles: vadinasi, daigai maitinasi ir kaupia cukrų. Ir Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų atlikti tyrimai patvirtino, kad augalai žiemai pasiruošę labai gerai.
„Jei kokią naktelę ir stuktelėtų 15-os laipsnių šaltis, nieko baisaus neatsitiktų. Bet jei šaltis laikytųsi, būtinai reikėtų sniego, antraip dalis augalų sušals, pirmiausia – rapsai. Jei pasnigtų iki kokių 15 centimetrų, tai tada ir 30 laipsnių šaltis nebaisus“, – aiškino ūkininkas.
Žiema atsigriebs sausio pabaigoje, vasaris irgi parodys nagučius. Manome, kad kovą jau turi būti pavasaris, o nieko panašaus – pastaraisiais metais būna dar gana šalta.
Ankstyvo pavasario jis nesitiki: „Be balandžio 15 dienos į laukus neišvažiuosime. Pernai išvažiavome po 20 dienos: tai buvo tarsi kataklizmas, tačiau metai derliui vis tiek buvo geri. Augalai, kaip aš sakau, pasivijo saulės kampą, nors vegetacija buvo ir trumpesnė.“
Kortas gali sumaišyti elementari ledo griūtis
Mokslininkė, meteorologė Jūratė Mikalajūnienė priminė, kad 2007 metų sausį temperatūra buvo sušilusi iki 13 laipsnių. Taip pat nutiko ir 1993 metais, kai sausio gale termometro stulpelis kilo iki 12 laipsnių šilumos.
„Lietuvoje klimatas šiltėja žiemų sąskaita“, – konstatavo iš aktyvios profesinės veiklos jau pasitraukusi meteorologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad klimatas smarkiai priklauso ir nuo saulės aktyvumo, todėl metinės oro prognozės jai neatrodo rimtai: „Patikimos prognozės sudaromos maždaug savaitei, todėl nemanau, kad galima nuspėti, kokia bus šių metų vasara.“
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad orus iš esmės gali pakeisti, tarkime, ledo griūtys Arkties vandenyne.
„Jos išskiria tokią energiją, kad aukštyn kojomis apverčia atmosferos cirkuliaciją. Tarkime, jei oras juda iš Vakarų į Rytus, tai ledo griūtis sugeba viską apsukti: ciklonas nešė srovę iš Vakarų, bet Lietuvą pasieks iš Rytų. Dėl tokių reiškinių sezonai pasislenka, tačiau manau, kad žiema atsigriebs sausio pabaigoje, vasaris irgi parodys nagučius. Manome, kad kovą jau turi būti pavasaris, o nieko panašaus – pastaraisiais metais būna dar gana šalta“, – svarstė J.Mikalajūnienė.
