Dar ne taip seniai klevų ir beržų sula buvo ypač vertinama. Vos pradėjusi tekėti medžių kamienais ji buvo leidžiama dideliais kiekiais. Tam, kad būtų galima patiems vaišintis ir svečiams patiekti.
Sulą lietuviai gerdavo ir šviežią, ir raugindavo. Būdavo gaminami įvairūs gėrimai. Dideli sulos kiekiai buvo rauginami statinėse, pridedant duonos plutos, serbentų ar vyšnios šakelių.
Norint išbandyti senovėje taip pamėgto gėrimo reikia žinoti tam tikras taisykles ir patarimus, kurių laikėsi ir mūsų senoliai.
Dabar sulą leidžia nebent retas kaimo gyventojas. Ją nukonkuravo gėrimai su saldikliais ir aromatais. Tačiau norint išbandyti senovėje taip pamėgto gėrimo reikia žinoti tam tikras taisykles ir patarimus, kurių laikėsi ir mūsų senoliai.
Kai tinkamai leisti sulą?
Norint sula iš kieme augančio medžio mėgautis daug metų reikia žinoti, kaip tinkamai elgtis, kad medžiui nebūtų padaryta žala.
Neaukštai medyje yra išgręžiama skylutė. Paprastai užtenka kelių centimetrų gylio. Į ją įstatomas skardos lovelis, kuriuo sula atiteka į indą. Norint, kad į sulą neprikristų vabzdžių, indo viršų galima uždengti tankaus audinio gabalėliu.
Baigus leisti sulą skylė užkalama mediniu kaiščiu. Užkaltą vietą rekomenduojama patepti sodo tepalu ar smala, kad gręžimo vietoje neįsiveistų kenksmingi grybai ir puviniai.
Sakoma, kad saikingai leidžiant iš to paties medžio sulą galima leisti kiekvienais metais.
Kaip sulą ragauti
Pats paprasčiausias būdas ilgai išlaikyti sulą yra šaltis.
Pats paprasčiausias ir sveikiausias būdas yra sulą gerti šviežią. Norint ją tokią ilgai išlaikyti reikalinga vėsa. Kaimo žmonės šį šviežią gėrimą supila į didesnį indą ir įleidžia jį į šulinį. Taip laikoma sula skonio nepakeičia dar mažiausiai mėnesį du.
Norint ilgiau išlaikyti galima gaminti sulos girą. Tam prireiks maždaug 50 neplautų razinų. Jas reikia sumesti į 10 litrų sulos talpą ir sandariai uždaryti. Palaukus maždaug penketą dienų jūsų lauks puikus sulos gėrimas.