Stipriausios šalnos dirvos paviršiuje (5 cm aukštyje) užfiksuotos:
Kazlų Rūdoje – iki -5,4 °C;
Šakiuose ir Tauragėje – iki -4,3 °C;
Panevėžyje – iki -4,2 °C;
Šiauliuose – iki -4,1 °C.
Stipriausios šalnos ore (1,5 m aukštyje) užfiksuotos:
Kazlų Rūdoje – iki -2,1 °C
Šakiuose – iki -1,4 °C
Akmenėje – iki -0,9 °C
Šilutėje ir Jurbarke – iki -0,6 °C
Pirmadienį lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 5–10 m/s. Temperatūra 11–16 laipsnių šilumos.
Kada buvo dar šalčiau?
Pasak meteo.lt, lygiai prieš 31 metus rugsėjo 30-osios rytas pasitaikė dar šaltesnis, buvo užfiksuota pati žemiausia viso rugsėjo mėnesio oro temperatūra. Varėnoje oras atšalo net iki -6,3 °C (o dirvos paviršiuje buvo dar truputį šalčiau). Tą patį rytą išmatuotas ir vietinis rekordas Klaipėdoje, o Laukuvoje – pakartotas ankstesnis rekordas. Daugelyje kitų vietovių iki rekordų pritrūko nedaug, nes oro temperatūra šalyje buvo nukritusi iki 0–6 laipsnių šalčio.
Tokios šaltos nakties ryto kaltininkas – neįprastai šalta oro masė (ypač ties pietrytine šalies dalimi). Dėl sustiprėjusio anticiklono vyravo giedras dangus, o silpnas vėjas leido žemės paviršiui dar labiau atšalti. Po tokios rekordiškai šaltos nakties atėjo labai vėsi diena (nors ir saulėta). Oras Lietuvoje sušilo vos iki 5–10 laipsnių. Nežiūrint to, jau po savaitės vėl atšilo ir buvo rudeniškai šilta (13–18 laipsnių).
Statistiškai, daugelis stipresnių šalnų rugsėjį prasideda būtent mėnesio gale, kuomet nakties trukmė tampa ilgesnė už dienos. Tai rodo ir kita rekordinio rugsėjo šalčio data – 1931 m. rugsėjo 28–29 d. Net septynių meteorologijos stočių absoliutūs rugsėjo mėn. šalčio rekordai buvo užfiksuoti būtent tų dienų naktimis. Neįprastą šaltį lėmė iš šiaurės Lietuvą pasiekusi labai šalta oro masė bei anticikloninė atmosferos cirkuliacija leidusi oro temperatūrai labai nukristi.
Varėnai priklauso daugiausia minimalios oro temperatūros rekordų. Ši vietovė išsiskiria dėl savo specifinių vietinių sąlygų: teritorija miškinga, o dirvožemiai smėlingi, o šie nakties metu labai lengvai išspinduliuoja šilumą ir todėl temperatūra čia neretai nukrenta labiausiai.
Kaip galite matyti žemėlapyje, iš 18 pagrindinių meteorologijos stočių rugsėjo mėn. neigiamos oro temperatūros nėra buvę tik Nidoje (nors šalnų dirvos paviršiuje yra pasitaikę). Tokį šios vietovės išskirtinumą lemia santykinai šiltas Baltijos jūros ir Kuršių marių vanduo, kuris šildo vietinį orą bei neleidžia stipriau jam atšalti.
Kada anksčiau prasidėdavo šalnos?
Meteo.lt taip pat rašo, kad lyginant ankstesniais metais, šiemet pirmosios šalnos (dirvos paviršiuje) užfiksavimo diena buvo vėlyva.
2018 metais pirmosios šalnos (dirvos paviršiuje) stebėtos rugsėjo 14–15 d.;
2019 m. silpnos šalnos pirmą kartą stebėtos rugsėjo 20-osios rytą;
2020 m. pirmoji labai silpna (-0,1 °C) šalna Varėnoje pasitaikė rugsėjo 19-osios rytą;
2021 metais – susiformavo rugsėjo 4-osios rytą;
2022 m. šalnos fiksuotos labai anksti, rugsėjo 2-osios rytą, nors dar prieš savaitę Lietuvoje būta tropinių naktų ir karščių;
2023 m. rugsėjis buvo rekordiškai šiltas, tačiau pirmosios pavienės šalnos užfiksuotos dar rugsėjo 15-osios rytą Kazlų Rūdoje (iki -1,2 °C), Varėnoje (iki -0,5 °C) ir Alytuje (iki -0,1 °C);
Šiemet pirmosios šalnos Skuode (iki -0,1 °C) ir Tauragėje (iki -0,9 °C) buvo užfiksuotos tik rugsėjo 29 d. ryte. Na o rugsėjo 30 d. temperatūra dirvos paviršiuje jau daug kur nukrito iki 0–5 laipsnių šalčio.
Artimiausią naktį ore vietomis, o dirvos paviršiuje daugelyje rajonų vėl formuosis šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio. Nepamirškite pasirūpinti jautriais augalais: neškite juos į šiltesnę vietą arba nepamirškite uždengti.
