Anksčiau čia oficialiai užfiksuota žemiausia temperatūra siekė 68 laipsnius šalčio – tai buvo 1933 metais. Tiesa, yra duomenų, kad 1926 metais čia buvo užfiksuotas 71,2 laipsnių šaltis, tačiau šis faktas yra ginčijamas.
„Tuo baigiasi amžinas ginčas su Verchojansku, esančiu daugmaž 1000 kilometrų į šiaurę. Oimiakonas ir Verchojanskas kovojo dėl šalčiausios gyvenvietės vardo. Dabar Oimiakonas vienareikšmiškai pirmauja“, – skelbiama leidinyje.
„Die Welt“ rašo, kad, nepaisant didžiulio šalčio, gyvenimas Oimiakone nesustojo. Sibiro leidiniai praneša, kad žmonės čia gyvena įprastinį gyvenimą, tiesa, kai kuriuos įpročius tenka keisti. „Kai kurie automobilių savininkai variklius palieka įjungtus: bijo, kad kitu atveju jie niekada nebeveiks“, – rašoma leidinyje. Visame regione garsūs Oimiakono arkliai ir toliau paliekami lauke – tiesa, kaip pastebi autorius, jie irgi prisitaiko prie šalčio: stengiasi neužmigti ir nuolatos juda, kad sušiltų.
Oimiakonas – kaimo gyvenvietė rytų Jakutijoje, Oimiakono rajone, į pietus nuo Ust Neros, prie Indigirkos upės. Išsidėsčiusi Oimiakono kalnyne, 741 m aukštyje virš jūros lygio. Čia gyvena apie 500 gyventojų. Šiame regione žiema dažniausiai prasideda rugsėjo mėnesį ir baigiasi balandžio pabaigoje.
