Kodėl nebuvo audros
Pasak specialistų, trečiadieno pavakaryje pavojingas debesų frontas jau pasitraukė iš Lietuvos į Baltarusiją, tik tarp Panevėžio ir Utenos fiksuojami paprasti liūtiniai lietūs, taip pat lietus artėja prie Kauno. Taigi daugiau lietaus kliuvo rytiniams ir pietiniams rajonams – juose palis ir vakare, galimos pavienės perkūnijos.
Debesų frontas keliavo per Lietuvą daug greičiau negu buvo prognozuota, kol dar nespėjo labai pakilti temperatūra. Dėl to temperatūrų kontrastas atmosferoje buvo šiek tiek mažesnis ir labai pavojingi reiškiniai nesusidarė. Griaudėjo ir lijo, bet labai intensyvių liūčių, kurios užtvindytų miestus, nebuvo, vėjo sustiprėjo tik iki 12 m/s.
Taigi panašu, kad ekstremalios gamtos stichijos šį kartą išvengėme. Pavojingi ir nuostolingi orai labiau kliuvo Baltarusijai.
Audra pratrūko Kaune, bet Vilnių aplenkė
„Šiuo metu audra slenka tarp Kauno ir Vilniaus. Kauno, Panevėžio liniją audros frontas jau praslinko, liūtis prašniokštė, žaibų taip pat buvo, tačiau kadangi viskas vyko greitai, gal labai neužtvindė. Dėl škvalo informacijos kol kas taip pat neturime. Šiuo metu Kaune vis dar lyja, bet kritulių masteliai jau visai kiti. Dabar debesys slenka į Rytų Lietuvą.
Vilniuje pirmieji audros debesys turėtų pasirodyti jau visai greitai. Tačiau pagrindinis masyvas greičiausiai keliaus šiauriau Vilniaus, taigi gal mums pavyks išvengti didžiausio audros poveikio ir miesto ji nenusiaubs. Labiau kliūti gali Utenai“, – apie 13 val. teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Teresė Kaunienė.
Pasak jos, audra juda greičiau, nei buvo tikėtasi. Tai gera žinia, kadangi šis debesų frontas greičiau ir pereis per Lietuvą, o baisiausi dalykai jau vyks ne Lietuvos teritorijoje, o Baltarusijoje.
Galutinai audra iš Lietuvos teritorijos turėtų pasitraukti maždaug iki 17 val.
Audros buvo laukiama tarp 12 ir 15 val.
Ryte Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus sinoptikas Tadas Kantautas sakė, audros debesys formavosi virš Šiaurės Rytų Lenkijos, ten jau aktyvėjo debesų juosta, formavosi pavieniai žaibų židiniai, kurie, tikėtina, sudarys lanką.
Šis darinys judėjo šiaurės rytų kryptimi, tiesiai Lietuvos centrinių rajonų link. Pasiekęs Lietuvą, pirmiausiai jis turėtų keliauti per centrinius rajonus, tuomet apims rytinius ir šiaurės rytinius rajonus.
„Prognozuojama, kad audra prasidės nuo Kybartų, Suvalkijos, pakankamai greitai pasieks Kauną, Alytų, Lazdijus, Dotnuvą, Panevėžį, tada judės į Vilnių, Ukmergę, Uteną ir keliaus toliau į rytus. Tikėtina, kad Lietuvą audrą pasieks po 12 val., tačiau pirmosios perkūnijos šalies pietvakarinėje dalyje prasidės greičiau, gal net apie 11 val. Vilniuje, jeigu fronto slinkimo greitis ir kryptis nesikeis, audros sulauksime apie 14–15 val.“, – aiškino pašnekovas.
Specialisto teigimu, prognozuojant, kada audra pasieks didžiuosius miestus, gali būti dviejų valandų paklaida. Viskas priklauso nuo debesų slinkimo greičio. Tuo metu debesys slinko į šiaurės rytus, tačiau frontui pradėjus judėti tiesiai į rytus, debesų slinkimo greitis padidėtų ir tuomet audra pro Lietuvą praslinktų greičiau.
Buvo laukiama net krušos
„Debesų masyvas aktyvėja, oras dabar kaista pakankamai sparčiai, todėl tie debesys turėtų būti dar aktyvesni. Kokiu stiprumu jie pasireikš centriniuose rajonuose, dar sunku pasakyti, nes debesys tik pradėjo formuotis, tačiau rytiniai rajonai tikrai gali būti skalbiami intensyvių liūčių, bus perkūnijų, vietomis – škvalo, krušos“, – teigė T.Kantautas.
Buvo prognozuojama, kad iš Lietuvos, net iš labiausiai į rytus nutolusių rajonų, audros debesys iškeliaus maždaug iki 18 val., lėčiausiu atveju – iki 21 val.
„Naktį audros debesys jau slinko per šiaurinius, šiaurės vakarinius ir vakarinius šalies rajonus, buvo labai didelis žaibavimo intensyvumas, kruša, škvalas, žodžiu, visko, ką mes ir prognozavome. Šiandien ten irgi palis, bet turėtų būti ramesni orai. Rytoj lietaus dar taip pat sulauksime, bet diena turėtų būti ramesnė, šiluma išliks“, – sakė pašnekovas.
Lenkija jau patyrė audros poveikį
Lenkija jau naktį pajuto gamtos jėgą. Nors, kaip teigiama, audros praūžė per šiaurės vakarinę šalies dalį, kai kur atnešė nuostolių. Vietomis iškrito kruša, vėtros laužė medžius ir plėšė namų stogus.
Nuostolių patyrė Didžiosios Lenkijos, Kujavijos-Pamario, Liubušo vaivadijų gyventojai, ugniagesiai gelbėtojai į pagalbą kviesti šimtus kartų, keliasdešimt tūkstančių gyventojų buvo likę be elektros energijos.
Dėl audros sutriko Poznanės oro uosto darbas. O apie 60 km nuo Poznanės nutolusiame Volštyne iškrito kruša, kurios metu iš dangaus pažiro net golfo kamuoliukų dydžio ledo gabalai.
