„1928 metai Lietuvoje buvo beveik be vasaros, pvz., birželio 2 d. dalyje šalies prisnigo (vietomis iki 4–6 cm). Kaip rodo turimi duomenys, 1928-ųjų vasara buvo kone šalčiausia šalies istorijoje. Būtent po jos atslinko viena šalčiausių žiemų. 1929 m. vasario mėnuo Lietuvoje buvo šalčiausias per visą stebėjimų istoriją, šaltesnio vasario nei tada nėra buvę (Vilniuje temperatūra matuojama nuo 1778 m., Klaipėdoje – nuo 1881 m.)“, – rašo G.Valaika.
Anot jo, šių laikų žiemų šaltumas dažnai nė iš tolo negali lygiuotis į buvusias praeityje. Seniau žiemomis užšaldavo ne tik visos Lietuvos upės ir ežerai, bet kartais net ir Baltijos jūros pakrantė. Žvelgiant nuo kranto į jūrą vandens net nesimatydavo, vien tik baltas ledas.
„Yra netgi buvę kai jūra užšaldavo visa. Per praėjusius 300 metų tai nutikę 20 kartų. Istoriniai duomenys rodo, kad Baltijos jūra iki Danijos krantų užšalusi buvo 1940, 1948, 1956 metais. 1987 ir 1996 metais liko neužšalusi tik centrinė ir pietinė dalis. Didelis apledėjimas fiksuotas 2003 ir 2011 metais. Gal kurią žiemą ateityje vėl pasiseks sulaukti ir pamatyti tokius ledynus, nors tokio reiškinio tikimybė dėl klimato šiltėjimo labai sumažėjo“, – rašo jis.
G.Valaika taip pat dalijasi Palangos kurorto muziejuje saugomais unikaliais fotografo Igno Stropaus kadrais, kuriuose įamžinti apšalusios jūros ledynai veikiausiai iš 1929 m. žiemos. Vienas kadras, jei tikėti užrašais, užfiksuotas 1924 m. sausį, kai irgi buvo labai šalta.
