– Kokie buvo šie metai?
Visais kitais mėnesiais saulės buvo daug mažiau nei vidutiniškai, todėl metai – niūroki, pilki.
– Metai neatrodo labai geri, nes vasara nebuvo itin šilta, o ruduo ir žiema – per šilti. Tik sausio ir gegužės temperatūra buvo artima vidutinei daugiametei temperatūrai, tais mėnesiais buvo ir daugiau saulės šviesos. Visais kitais mėnesiais saulės buvo daug mažiau nei vidutiniškai, todėl metai – niūroki, pilki.
Tačiau būta visko – sausio mėnesį temperatūra trumpam krito iki 26–29 laipsnių šalčio. Vasarą pasitaikė viena kita diena, kai spirgino 30 ir net 35 laipsnių karštis. Tačiau labai šaltų ar labai šiltų dienų buvo nedaug. Šiltesnis nei įprasta buvo vasaris, taip pat kovas. Bet balandis ir visi vasaros mėnesiai buvo vėsesni nei įprasta.
Vienintelis sausas mėnuo buvo gegužė. Visi kiti mėnesiai buvo apniukę ir drėgni, šlapi. Tuo nuolatiniu lietumi ir įsiminė ruduo. Šiais metais sniegas ištirpo vasarį, bet jo sugrįžimų būta ir kovos mėnesį, ir per Velykas – balandžio 16 d.
Visiems įsiminė ir dar vienas šalčio sugrįžimas gegužės mėnesį. Šalnos gegužę įprasta, tačiau sniegas ant žydinčių medžių ir tulpių buvo išties neįprastas reiškinys. Ta sniego danga nebuvo plona – siekė 5–6 cm. Toks vėlyvas sniegas padarė nemažai nuostolių žemdirbiams.
– Ar šie metai buvo kuo nors išskirtiniai, palyginus su ankstesniais?
– Visi sako, kad pastaruoju metu nebūna rimtų žiemų. Tai iš dalies tiesa. Ši žiema turbūt ketvirta iš eilės šilta žiema. Nors dar prieš jas yra buvę išties šaltų žiemų. Tik atrodo, kad tai netiesa ir buvo be galo seniai. Ši vasara buvo niūresnė, praėjusią pasitaikė ir karštesnių dienų, bet galima prisiminti ir miegančius brolius, kai septynias savaites iš eilės lijo. Šie metai nėra kažkuo kitokie, kokių nėra buvę.
– Matyt jau reikia įprasti, kad tikrų žiemų nebesulauksime?
– Šiame tūkstantmetyje šiltų žiemų buvo daugiau, jos pasitaikė dažniau nei šaltos. Bet, kaip minėjau, prieš tai keturios žiemos iš eilės buvo tikrai vėsios. Vėliau buvo dvi trys šiltesnės žiemos, vėl įsiterpė šalta. Taigi tikėkimės, kad šiltų žiemų seka pasibaigs ir sulauksime šaltesnių.
– Kodėl mums taip nesiseka? Praėjusiais metais sniego nebuvo visoje Europoje, net kalnuose. Šiais metais kalnai užversti sniegu, žmonės slidinėja, džiaugiasi, o mes Lietuvoje neturime nei sniego, nei šalčio.
– Šiais metais ir rudenį, ir žiemą mus pamėgo Atlanto ciklonai. Jie keliauja per mūsų šalį, nešdami debesis ir kritulius nuo šilumos sukaupusio vandenyno. Šaltį dovanojame kaimynams pietiečiams. Ten jo irgi reikia, nes paprastai jie neturi baltų Kalėdų.
– Jau anksčiau pasakyta, kad šių Naujųjų metų sutikimas taip pat bus šiltas. Bet visgi, ar galime sulaukti žiemos?
– Vienos ar kitos sniegingos dienos tikrai sulauksime. Žiema dar tik prasidėjo, dar tik pirmas jos mėnuo. Sniego turėtume pamatyti ir šį savaitgalį. Šeštadienį ir sekmadienį orai bus vėsesni, naktimis bus keli laipsniai šalčio, dieną temperatūra artima nuliui. Gali pasnigti, šiek tiek papudruos žemę. Deja, ne ilgam, nes naujųjų metų išvakarėse priartėsiantis ciklonas atneš šilumą. Pajūryje bus audringa, naujametinę naktį šiluma nuo pajūrio, nuo šalies pietvakarių keliaus per visą šalį. Taigi baltų naujųjų metų galima tikėtis šiaurės rytiniuose ir šiauriniuose regionuose, o pietvakariuose iškritęs sniegas greitai tirps.
