„Šiandien svilino 32,7 laipsnio karštis, vakar – 31,3, užvakar – 31,1 laipsnio. Šie tris dienas iš eilės kilusios temperatūros duomenys reiškia jau pasiektą stichinį meteorologinį reiškinį – kaitrą. Apie jo pavojingumą hidrometeorologijos stotis perspėja visus gyventojus, nes ekstremali temperatūra, panašu, laikysis dar ne vieną dieną“, – tai Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresniosios stebėtojos Onutės Bubulienės žodžiai, išsakyti sekmadienio vakarą.
Pasak jos, naktį laukiamas lietus, bet kur ir kokio intensyvumo jis bus – nenuspėjama.
Gali imti strigti laivai
Kaitra ne tik miškus pavertė pavojingai degiais – pasiekta ketvirta gaisringumo klasė, Šilutės urėdija gyventojų lankymąsi miškuose pasiryžusi riboti.
Šie tris dienas iš eilės kilusios temperatūros duomenys reiškia jau pasiektą stichinį meteorologinį reiškinį – kaitrą
Karščiai be lietaus jau pavojingai išsekino ir upių vagas. Hidrometeorologai Šyšos upėje, dešiniajame Nemuno intake, sekmadienį užfiksavo tik 0,71 metro vandens lygį. Tai reiškia, kad vanduo nukrito iki absoliutaus minimumo. Nedaug trūksta, kad didesnės grimzlės laivai imtų strigti.
„Bet dar nestringa, artėja saulės laida, sėkmingai iš Kuršių marių grįžo beveik visi šiandien išėję laivai. O jų mūsų uoste dabar švartuojasi per šimtą“, – sakė Šilutės uosto budintysis.
Vakarų Lietuvoje visų upių vandens baseinai jau trys mėnesiai yra beveik perpus seklesni, negu likusioje Lietuvos dalyje. Nes kritulių čia nuo pavasario iki dabar buvo ženkliai mažiau.
Akmenos (Kretingos r.) aukštupyje dabar – tik 46,4 cm, Danėje – 69 cm vandens lygis, seklumomis nusėtas ir visas Minijos aukštupys.
Specialistai nuogąstauja, kad krašto telkiniuose gamtosauginis vandens debitas, reikalingas, kad būtų užtikrinamos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos, gali atsidurti prie pavojingos ribos. Nerimo nemažina pavojingos tendencijos, karščių tąsos prognozės.
Poilsiautojų minios
Bet kad ir ženkliai nusekusios Vakarų Lietuvos upės šį savaitgalį vis tiek masino poilsiautojus, kurie čia ieškojo švaresnio ir gaivesnio nei Baltijos jūroje ar Kuršių mariose vandens.
Tik ratuotieji vasarotojai, aptikę bent kiek laisvesnes prieigas prie vandens, užstatė pakrantes savo automobiliais taip, kad niekas kitas negalėtų greta su savo patiesalais ant žolės pievutėse įsikurti. Kūreno laužus, kepė mėsą, gurkšnojo, ką atsivežę, o butelius ir kitas šiukšles padriekė paupiais.
Greitaeigiai kateriai nepaisė laivybos taisyklių reikalavimų saugomų teritorijų upėse plaukti tik lėta eiga. Vėjo šuorai, sklendžiant visu greičiu, pramogautojus gaivino, tad draudimų niekas nepaisė. Nemuno delta po savaitgalio liko nudrengta.
