Klimatologų prognozės
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, kalbant apie klimato kaitą, sakoma, kad rudenį klimato pokyčiai pastebimi mažiausiai.
„Lapkritis iš tiesų būna gana įvairus. Pirmasis sniegas mėnesio pradžioje pasitaikydavo ir anksčiau. Neturėtų būti sunku atsiminti, kadangi lapkričio 1-oji – Vėlinės. Tiesiog per keletą metų mes nuo jo atpratome. Tiesa, lapkričio pradžioje sniegas iškrenta nedažnai, tačiau ir negalima teigti, kad tai atsitiktinis reiškinys. Bet kuriuo atveju, tokiu metu jis ilgai neišsilaiko. Jeigu sniegas iškristų lapkričio pabaigoje, galbūt galima būtų tikėtis ir ilgalaikių pokyčių, o mėnesio pradžios sniegas tikrai nereiškia žiemos pradžios“, – aiškino specialistas.
Lapkričio pradžioje sniegas iškrenta ne dažnai, tačiau ir negalima teigti, kad tai atsitiktinis reiškinys.
Vidutinė lapkričio temperatūra Lietuvoje – 1,9 laipsnio, taigi, dar teigiama. Pirmoji mėnesio pusė paprastai šiltesnė, todėl sniego dažniau nebūna arba jis tuoj pat ištirpsta. Net jei naktį spusteli šaltukas, teigiama dienos temperatūra sniegą greitai ištirpdo.
Pagal užsienio klimatologų prognozes, šis lapkritis turėtų būti apie 0,5 laipsnio vėsesnis, tačiau toks skirtumas neturės įtakos nei klimatologiniams reiškiniams, nei jutiminei temperatūrai. Kadangi vėsesnė pirmoji lapkričio pusė, todėl ir sniego taip greitai sulaukėme. Tuo tarpu antra mėnesio pusė numatoma net šiek tiek šiltesnė už standartinę klimato normą. Taigi didelių šalčių, kuriais praėjusią savaitę gąsdino sinoptikų prognozės (buvo laukiama net 16 laipsnių šalčio), nenumatoma.
Kaip turi atrodyti įprastas lapkritis
Kaip klimatologas apibūdintų mums įprastą lapkritį, kuris, jei tikėsime prognozėmis, toks ir bus?
„Temperatūra jau gana žema, pasitaiko svyravimų apie nulį, sniegas tai iškrenta, tai ištirpsta, taigi pasitaiko šlapdribų. Vis dėlto vyrauja dulkiantis, smulkus lietus. Nors jis neintensyvus, bet įkyrus, užsitęsia ilgai. Taip pat sustiprėja vėjas. Tai dar ne žiemos mėnuo, galima jį pavadinti pereinamuoju tarp sezonų – kaip minėjau, su įkyriais smulkiais lietumis ir stipresniais vėjais, su daugiau debesų, daugiau drėgmės ir mažiau saulės. Taigi ne veltui sakoma, kad tai vienas niūresnių mėnesių“, – teigė D.Valiukas.
Pasak pašnekovo, lapkritį saulės mažiau nei kitais metų laikais, ir tai susiję su globalia oro masių cirkuliacija. Mūsų orus šiuo metų laiku pradeda lemti iš Vakarų, nuo Atlanto, slenkantys ciklonai, nešantys debesis.
Specialistas užsiminė, kad mokslininkai panašius orus po kelių dešimtmečių prognozuoja ir lietuviškoms žiemoms. Kitaip tariant, lapkričiui būdingi orai turėtų persikelti ir į gruodį bei sausį: apniukęs, debesuotas dangus, smulkūs lietūs ir temperatūros svyravimai tarp šilumos ir šalčio.
Kokie orai buvo pernai
Pernai lapkritis buvo šiltesnis už vidutinę mėnesio normą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, lapkričio vidutinė oro temperatūra buvo 3,1–6,7 laipsnių (taigi 2,3–3 laipsniais aukštesnė už standartinę klimato normą). Aukščiausia oro temperatūra siekė 11–14 laipsnių šilumos, žemiausia – 3–8 šalčio.
Antrą dešimtadienį buvo daugiau gausaus lietaus, o patvaresnio sniego sulaukėme tik antroje lapkričio pusėje. Kita vertus, trečią mėnesio dešimtadienį susidariusi 14 cm sniego danga, palengva mažėdama, išsilaikė visą savaitę.
Didžiausias vėjo greitis daugelyje rajonų lapkritį siekė 15–20 m/s, kai kuriuose vakariniuose ir pietiniuose rajonuose 21–26 m/s.
Saulė šį mėnesį rytinėje šalies dalyje spindėjo 20–25 val. (apie 20 val. trumpiau už standartinę klimato normą), vakarinėje 35–45 val. (beveik atitiko normą).
