Kaip ten yra su tomis paukščių grįžimo šventėmis? Jų neturime daug, tik vienas baltasis gandras yra „turtingas“, nes turi 2 savo šventes – sugrįžimo (taigi – Gandrines, kovo 25-ąją) ir išskridimo (rugpjūčio 24-ąją). Kovo 4-ąją bus kovų diena, kovo 19-ąją, per Juozines, sugrįš pempės. O kitiems tokių švenčių taip ir neteko. Gal todėl ir vieversys, savo šventę turėdamas, grįžta linksmas, pasiruošęs sveikinti pavasarį ir gimtinę?
Ar paukščiai tikrai grįžta linksmi? Vargu ar tą galėtų pasakyti net jie patys. Mums sunku suprasti paukščius ir kitus gyvūnus, ypač jų nuotaikas, todėl daug ką nusprendžiame pagal savo pojūčius.
Tačiau tikrą pavasarį, kovo pradžioje, vieversiai grįžta ne tik „užsiregistruoti“, bet skrenda čirškaudami, taigi – lydimi pakilios nuotaikos. Paukščiai savo žiemavietėse negieda, jie prabyla tik susitikę su gimtine. Gal ir ne visai būsime teisūs, tačiau atrodo, jog jie gieda dar ir todėl, kad čia, gimtinėje, jiems niekas niekada nelinki blogo.
Paukščiai savo žiemavietėse negieda, jie prabyla tik susitikę su gimtine. Gal ir ne visai būsime teisūs, tačiau atrodo, jog jie gieda dar ir todėl, kad čia, gimtinėje, jiems niekas niekada nelinki blogo.
Tačiau kalbėkime apie viską iš eilės. Jei prisiminsime „tikras“ lietuviškas žiemas, vasario 24-oji neatrodo labai jauki paukščiams; dažnai vasario gale dar tvyrodavo žiema.
Tai dabar jos neregime... Kaip ir iš kur radosi vieversio diena būtent tokiu metu? Skeptikai pripažįsta, kad tądien paukščiai turėjo būti stebimi, iš kur kitur būtų sugalvotas paukščio pasveikinimas?
Tačiau vasario 24-oji pagal juos galėjusi būti gerokai vėliau. Paklausite – kaip tai? Daug ką paklaidina žinios apie kalendorių kaitą, kai daugiau kaip prieš 400 metų (1582) įvestas Grigaliaus kalendorius net 13 dienų paankstino anksčiau naudoto Julijaus kalendoriaus datas. Taigi, skeptikai teigia, jog vieversiai iš tikro parskrisdavo tik kovo 7 ar 8 dienomis pagal senojo kalendoriaus skaičiavimus. Ar tokie teiginiai turi nors kiek tiesos?
Visi mes turime žinoti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir kitos Europos valstybės Grigaliaus kalendoriumi pradėjo naudotis nuo pat jo paskelbimo. Netgi esant Rusijos imperijos okupacijai (Rusija Grigaliaus kalendorių oficialiajame gyvenime pripažino tik 1917 metais) tradicijos buvo išsaugotos, prie to labiausiai prisidėjo mūsų tautinės ir bažnytinės šventės. Tuo labiau, šis kalendorių kaitaliojimas visai nerūpėjo ir nerūpi patiems vieversiams – jie kaip parskrisdavo (patys pirmieji) vasaro 24-ąją, taip savo tradicijos ir neišdavė.
O dabar – apie tuos paukščių linksmumus. Giedantis vieversys, atrodo, nestygsta džiaugsmu – jo giesmė, tokia vingri ir optimistinė bei garsi, yra lyg geros nuotaikos pliūpsnis. Nepanašu, kad giedoti paukščiui būtų vargas. Kodėl manome, kad jam linksma?
Gali būti, kad paukščiai visai kitaip pasijunta ne tik pasiekę savo perimvietes, bet ir atsidūrę aplinkoje, kur jų niekas nepersekioja, nenaikina. Dirviniams vieversiams, kaip ir daugeliui kitų mūsų paukščių, per pastaruosius 50 metų kliuvo nelengvi išbandymai – jiems teko kentėti drastiškus kraštovaizdžio pokyčius, surasti užartus, šienavimo metu sunaikintus savo lizdus. Tačiau patys baisiausi išbandymai ir didžiausios netektys vieversių laukia žiemavietėse. Ir ne kur kitur, bet Europoje!
Žiemoti mūsų vieversiai skrenda į Pietų Europą, dalis jų – į Afriką. Gėda sakyti, bet dirvinis vieversys yra daugelio Pietų Europos valstybių medžiojamųjų paukščių sąrašuose.
Mums šis faktas atrodo baisus – kas galėtų nušauti, sugauti ir paprasčiausiai suvalgyti vieversį? Skelbiama oficiali statistika rodo, kad Europoje kasmet sumedžiojama 2,5 milijono vieversių. Vien tik prancūzai jų sunaikina apie 600 000 (oficialiai)!
Skelbiama oficiali statistika rodo, kad Europoje kasmet sumedžiojama 2,5 milijono vieversių.
Kiti šių skaičių neskelbia, bet pamąstykite patys: Italijoje 710 000 medžiotojų paukščius gali medžioti (ir medžioja) 60 dienų per sezoną, kasdien nušaudami ar pagaudami po 30 vienetų. Oficialiai jie skelbia sunaikinantys 17 milijonų giesmininkų, dar šiek tiek ančių, putpelių, karvelių, tilvikų. O Malta, Kipras, o Ispanija?
Vokiečiai suskaičiavo, kad per pastaruosius 45 metus daugelyje Vidurio ir Vakarų Europos šalių dirvinių vieversių populiacija sumažėjo 50 procentų. Kiek metų reikės likusiems 50 procentų sunaikinti?
Nežinome, kiek mūsų vieversių sugrįš šį pavasarį. Tačiau jie tikrai skubės pasprukti iš ten, kur nuo rudens buvo šaudomi, ir skris namo, kur galima laimingai giedoti. Taigi – jie galės būti linksmi...
