Per paskutines dešimt dienų gamtoje įvyko didelių pokyčių ir ypač išryškėjo skirtumai tarp Lietuvos regionų. Vakarinėje šalies dalyje, Suvalkijoje, jau geltonuoja blindės, žydi švitriešiai, vištapienės, dirvonuose – šalpusniai. Žibuoklių žiedeliai prieš saulę čia jau blunka, taigi skubėkime džiaugtis, antraip jų teks laukti iki kito pavasario.
O rytų Lietuvoje miškų ežerėliai tik dar laisvinasi nuo ledų. Tiesa, didieji ežerai ir čia suguro, ledas virto koše. Skaudžiausia, kad net tokiu metu kai kas dar ropštėsi ant nesamo ledo, skendo, buvo gelbstimas...
Nugrumėjo griaustiniai, palijo. Suvalkijoje nedrąsiai kyla žolė. Kitur to dar reikės palaukti. Tačiau būtent lietus paskatina augalus atsibusti. Žinoma – ir šiluma.
Pavasario šiluma ir vėjai greitai džiovina dirvas, į jas jau išvažiavo technika. Kai kas šiek tiek vėluoja, bet, prisiminę sudėtingą praėjusį rudenį, kai žiemkenčių daug kur nepavyko pasėti, ūkininkai dabar nepraleis nė vienos tinkamos akimirkos.
Šį pavasarį vėluoja medžių sodinimo darbai – giriose žemė iki šiol dar su pašalu. Tačiau viskam pasiruošta, miškininkai laukia tinkamų orų ir žvalgosi į dangų – jiems didelė sausra nėra naudinga. Ypač smėlynuose, kur sodinamos pušelės prigyja esant drėgnai dirvai.
Pagaliau – paukščių metas. Suskrido gandrai, kai kuriuose lizduose, sprendžiant iš paukščių elgesio, gali būti pirmųjų kiaušinių. Tiesa, yra lizdų, kuriuose stypso tik po vieną gandrą – jie laukia. Tikėkimės, kad sulauks, nes kelias namo kai kuriems gandrams yra net labai tolimas.
Sugrįžo pečialindos, juodagalvės devynbalsės – tikrieji vasaros paukščiai. Trūksta tik kregždučių, kurios turėtų pasirodyti su artimiausiu šilumos pliūpsniu.
Tiesa, jau tuoj pat galima tikėtis gegutės. Kaime tokiu metu nei į kiemą, nei lauko darbų dirbti neidavo be pinigėlio kišenėje – o jei gegutė tuščiom užkukuos!
Pavasario vidurys – geriausias metas geriems darbams. Ypač jų reikia gamtai. Tiesa, sunku apie tai galvoti, kai žinome, kad ir šiemet nepavyko išgyvendinti bjauraus įpročio deginti žolę ir naikinti visa, kas tik joje juda.
Jau kyla Sosnovskio barščiai – metas reguliuoti jų gausą, juos naikinti. Reikia skubėti genėti, sodinti. Šiltosios pavasario dienos yra lyg šventė. O šventės ilgos nebūna ir amžinai netrunka.