Beveik kasmet taip būna, tačiau mes kaskart vis stebimės ir nerimaujame, o kas nutiks, jei orai dar labiau šils. Nuo spėlionių ir nuogąstavimų sugrįžkime į pavasarį. Jis tikrai jau brandus, miškų ir laukų žaluma tapo tiršta, tamsi, joje mažiau ryškiaspalvių žiedų. Ne taip paprasta žiedams vyrauti tokioje spalvų įvairovėje.
Dabar pats intensyviausias vabzdžių skraidymas, kitų gyvūnų gyvybinės veiklos proveržis. Lietuvoje jau dygsta pirmieji grybai. Ne pavasariniai bobausiai ar balteklės, bet raudonikiai ir lepšės.
Lietuvoje jau dygsta pirmieji grybai. Ne pavasariniai bobausiai ar balteklės, bet raudonikiai ir lepšės
Ketvirtadienį minima Tarptautinė biologinės įvairovės diena įprasmina visą šį gamtos proveržį. Daugiau kaip prieš 20-metį, 1992 m., Lietuvos atstovai Brazilijoje, Rio de Žaneiro mieste, pasirašė Biologinės įvairovės konvenciją, o Lietuvos Seimas 1995 m. ją ratifikavo.
Mūsų biologinei įvairovei priklauso daugiau kaip 30 tūkstančių rūšių augalų, grybų, gyvūnų. Visi jie sudaro labai sudėtingą, bet suderintą, darnų kompleksą. Jį saugoti, sudaryti sąlygas gyvuoti ar bent jau netrukdyti gyventi pagal savo tvarką – mūsų priedermė. Žinoma, šventė yra skirta švęsti, džiaugtis tuo, ką turime, ir savo džiaugsmu dalytis su visais.
Šį šeštadienį, gegužės 24 d., Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose vyks Tarptautinės biologinės įvairovės dienos renginiai. Dabar Botanikos sode – pats gražiausias metas: žydėjimas, vešėjimas. Tad akis paganyti ir sužinoti daug ką naujo tikrai bus kur.
Gamta – daug didesnis sodas, joje vyksta ne mažiau svarbūs ir įdomūs dalykai. Tiesa, ne viską mes pastebime ir mokame suprasti. Štai dar kartą regime, kad laukuose, kur nėra pasodinta apsauginių želdinių juostų, artėja ne tik stirnų jauniklių gimimas, bet ir šienapjūtė, kuri tampa daugelio šių žvėriukų žūties priežastimi.
Jei būtų želdiniai, juose slėptųsi ne tik žvėrių jaunikliai, bet lizdus suktų kurapkos, saugios būtų griežlės. Dabar jos griežia visose pievose, greitai bus susukti jų lizdai. Pagalvokime apie juos – pievų gyventojus. Prisiminkime, kaip reikia šienauti, kaip įrengti apsaugos ir baidymo priemones. Viso to tikrai reikia gamtai ir mums.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
