Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas J.Kilpys sako, kad keičiantis klimatui Lietuvoje ateityje vis tiek išliks keturi sezonai, tačiau keisis jų trukmė. „Panašu, kad ilgiau truks ruduo, anksčiau prasidės pavasaris. Žiemos sezonas sutrumpės“, – prognozuoja klimatologas.
– Pone J.Kilpy, kaip pasitiksime gruodį ir kokią turėsime žiemą?
– JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos ir Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenys leidžia prognozuoti vidutiniško šaltumo žiemą. Jei pažiūrėtume į visus tris žiemos mėnesius, žiemą Lietuvoje vidutiniškai yra nuo -2,5 iki -3 laipsnių, tai tokia žiema ir prognozuojama. Tačiau jei pažiūrėtume į atskirus mėnesius, panašu, kad žiemos metu orai labai keisis. Pavyzdžiui, gruodžio mėnesis prognozuojamas šaltesnis nei įprastai pas mus būna. Sausis ir vasaris – atvirkščiai: jie bus šiltesni. Pastarajam dešimtmečiui būdinga, kad žiemos metu orai labai keičiasi: būna šilta savaitė – apie nulį ar net teigiama temperatūra, o po to būna savaitė ar ilgiau, kai laikosi šalčiai iki -20 laipsnių ar daugiau. Panašu, kad šiais metais bus labai panašios tendencijos.
– Ar Kalėdas ir Naujuosius pasitiksime su sniegu?
– Kol kas prognozuojama, kad gruodis bus šaltesnis nei vidutiniškai, tad norėtųsi tikėti, kad šiemet Kalėdos bus su šaltuku ir sniegu. Tačiau kol kas tiksliai pasakyti neįmanoma. Konkrečiau bus galima kalbėti likus trims savaitėms. Tačiau yra taip, kad jei turime minusinę temperatūrą, kritulių kiekis yra mažesnis. Jei prognozuojama, kad gruodį temperatūra bus šiek tiek žemesnė nei daugiametis vidurkis, kritulių kiekis taip pat prognozuojamas mažesnis. Jei yra pliusinė temperatūra ir iškrinta lietus, kritulių yra daugiau. Taigi kritulių kiekis turėtų būti mažesnis, bet kritulių prognozės tikriausiai niekuomet nebuvo ir nebus tikslios. Jei temperatūros prognozėmis dar galima pasikliauti, tai kritulių prognozės pasitvirtina retai. Keletą mėnesių į priekį to negalime prognozuoti.
– Gal naujiena, kad gruodis prognozuojamas šaltesnis? Pastaraisiais metais gruodis, atrodo, būdavo gana šiltas, o Kalėdas ir Naujuosius pasitikdavome be sniego?
– Praėjusiais metais gruodžio vidutinė temperatūra buvo teigiama ir tikrai sniego neturėjome iki antros sausio savaitės. Taigi praėjusių metų gruodis tikrai buvo šiltas ir tai tampa įprasta. Tai susiję su klimato kaita. Lyginant pastarąjį dešimtmetį su tuo, kas buvo prieš trisdešimt metų, žiemos tampa šiltesnės. Lapkričiui būdinga, kad jis yra tamsus mėnesis, pakankamai dažnai apsiniaukę. Toks vis dažniau tampa ir gruodis. Taigi lapkritis „išsitęsia“ į gruodį.
Bet kol kas, žiūrint pagal šių dienų duomenis, matyti, kad gruodis bus vėsesnis nei daugiametis vidurkis. Apskritai gruodį temperatūra nėra visur vienoda: pajūryje gruodį įprasta turėti temperatūrą apie nulį arba teigiamą, o Rytų Lietuvoje, pavyzdžiui, Vilniaus regione, paprastai vidutinė temperatūra gruodį būna iki -2 ar -2,5 laipsnių. Jei prognozuojama, kad bus vienu laipsniu vėsiau, galbūt vidutinė temperatūra bus iki -3 laipsnių. Tačiau ilgalaikės prognozės dar gali pasikeisti.
– Ar ilgai Lietuvoje dar turėsime tikrų žiemų ir keturis metų laikus?
– Keturi sezonai išliks, tik keisis jų trukmė. Panašu, kad ilgiau truks ruduo, anksčiau prasidės pavasaris. Taigi žiemos sezonas sutrumpės. Bet mes vis tiek nepakeisime geografinės padėties. Žiemos metu, gruodį ir sausį, saulė virš horizonto pakyla labai neaukštai, todėl natūraliai tos temperatūros vis tiek išliks neigiamos.
Liūdnesnis kitas dalykas – panašu, jog sniego danga nuolatos neišsilaikys. Keičiantis ir šiltėjant klimatui, sniego ir neigiamų temperatūrų bus, bet sniegas išsilaikys savaitę ar keletą dienų – neturėsime tos nuolatinės sniego dangos ir žiemų, kokias turėjome anksčiau. Pavyzdžiui, prieš penkiasdešimtmetį žiema prasidėdavo gruodį, susidarydavo sniego danga, kuri ištirpdavo kovą ar balandį. Pastarąjį dešimtmetį stebime, kad žiemos metu būna daugybė atlydžių ir tas sniegas, nors greitai iškrinta, greitai ir ištirpsta.
– Klimato kaita ir tokios tendencijos veikia ir žemės ūkį?
– Be abejo. Iš tiesų žemdirbiai reaguoja, pamažu prisitaiko prie tų pokyčių. Rodikliai ir ženklai rodo, kad gali būti problemų dėl žiemkenčių. Jei galvosime apie tai, kas bus po 30–50 metų, ir jei temperatūra, kaip prognozuojama, žiemą bus teigiama, žiemkenčių auginti taps nebeįmanoma, nes jiems reikia ramybės laikotarpio, sniego dangos. Jei yra pliusinė temperatūra, prasideda vegetacija ir tuomet žiemkenčių auginti neišeina. Ilgainiui žiemkenčius teks pakeisti vasarinėmis kultūromis.
– Dabar – lapkričio vidurys, ruduo jau į pabaigą ir laukiame žiemos. Kaip apibendrintumėte rudens orus?
– Ruduo šiemet buvo į šaltesnę pusę. Rugsėjis buvo pakankamai šiltas, o spalis ir lapkritis – tikrai šalti mėnesiai. Apibendrinant, vidutinė temperatūra galbūt bus žemesnė nei daugiametis vidurkis, bet viskas priklausys nuo lapkričio ir likusių dviejų savaičių. Pirmos dvi lapkričio savaitės buvo tikrai šaltos.
Praėjusį rudenį išsiskyrė spalis. Jis buvo šaltesnis, o lapkritis – gerokai šiltesnis už daugiametį vidurkį. Rugsėjo mėnuo praėjusiais metais išsiskyrė tuo, kad rugsėjo pirmosiomis dienomis buvo mušami temperatūros rekordai. Pirma kartą rugsėjo 1 d. buvo užfiksuota 30-ies ir daugiau laipsnių temperatūra.
