Balandžio saulė jau žymiai „karštesnė“ lyginant su kovo pradžia ar viduriu, todėl pastarosiomis dienomis vėl fiksuojame aukštą maksimalią paros oro temperatūrą aukštesnio atmosferos slėgio sąlygomis.
Kovas buvo gerokai šiltesnis už normą, o labiausiai tą šilumos anomaliją lėmė mėnesio pradžia ir pabaiga. Kovo pradžioje Lietuvoje perteklinę šilumą atnešė pietvakarių krypties oro srautai nuo subtropinių Šiaurės Atlanto akvatorijų bei vėliau – nuo Viduržemio jūros regiono. Kovo pabaigoje Lietuva atsidūrė šiltos oro masės, apėmusios didesnę Europos dalį pakraštyje, todėl aukščiausia dienos temperatūra (+ 17.8 °C) fiksuota pietvakariniame Lietuvos pakraštyje. Šiuo metu virš Vidurio Europos ilgiau išsilaikęs šiltas oras cirkuliuoja apie didelio masto aukšto slėgio centrą (ties Šiaurės jūra) ir sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę į Lietuvą patenka su šiaurinių krypčių vėjais. Kas, matyt, daug kam atrodo keistai.
Meteorologiniais terminais dabartinę situaciją reiktų pavadinti vakarinio oro srauto virš Europos blokavimu. Vasarą tokios sąlygos paprastai palankios sausrų vystymuisi ir karščio bangoms, o žiemą, atvirkščiai, šalto oro advekcijai iš rytų ir šiaurės.
Remiantis NOAA (Nacionalinė vandenynų ir atmosferos valdyba) duomenimis, blokuojanti oro srauto struktūra laikėsi virš Šiaurės Atlanto beveik visą kovą, o pastarąją savaitę ši didelio masto struktūra pasislinko virš Vakarų Europos ir dar stiprėja.
Nespecialistams toks orų sąlygų aprašymas beveik nieko nesako, o meteorologai žino, kad tai labai palanku formuotis permainingiems orams. Šiuo metu (balandžio 3 dieną) gilus poliarinis ciklonas (centras virš Norvegų jūros, 984 hPa) labiausiai veikia Šiaurės Norvegijos orus – labai stiprus vėjas, lietus su šlapdriba pakrantėse ir gausus sniegas kalnuose. Rytoj dieną jis beveik nesilpdamas pasitrauks į šiaurinius Rusijos rajonus, o jo įtaka, šaltas oras ir šlapdriba, apims Baltijos regiono ir Rytų Europos dalį. Lietuvą šis minėto ciklono atneštas arktinės kilmės oras su šlapdribos židiniais pasieks šeštadienio rytą. Įsiveržusi į Rytų Europą ši šalta oro masė nei greitai pasitrauks, nei sušils, todėl teks pratintis prie gerokai vėsesnių orų ir, galbūt, vėl iš spintų išsitraukti žieminius drabužius.
Penktadienį popiet šiltesnis oras dar laikysis Pietų Lietuvoje (+12 – +17 °C), tačiau šiauriniuose rajonuose sustiprės šiaurinių krypčių vėjas ir maksimali oro temperatūra kils tik iki +8 – +13 °C. Pirma šalto oro porcija Lietuvą pasieks sausa, na o šeštadienį šlapdriba jau gali iškristi visoje Lietuvoje, bet gausiausiai rytinėje Lietuvos dalyje. Pradedant šeštadieniu ir visą kitą savaitę naktimis jau laukia šaltis (-1 – -6 °C), dienomis numatoma -1 – +4 °C. Šlapdribos turėtume sulaukti beveik kasdien, bet didžiausia tikimybė šį šeštadienį, ateinantį pirmadienį ir trečiadienį. Kitos savaitės pabaigoje šiaurinių krypčių vėjus turėtų keisti vakariniai vėjai ir oras, prognozuojama, truputį atšils.
Dar kitai, Didžiajai savaitei, orų prognozės labai skirtingos: vienas orų raidos scenarijus susijęs su šiltų ir sausų orų sugrįžimu į Lietuvą, tačiau keli kiti rodo, kad atšilimas gali būti tik laikinas, o šalta oro masės iš Rytų Europos niekur nesitrauks. Tačiau beveik visi (4 iš 5) tokie scenarijai sutinka, kad pošventinis laikotarpis turėtų būti vėl šiltas.
Visgi yra kita problema: šiluma, aišku, dar sugrįš, o su drėgme dirvožemyje jau ir dabar yra prastai ir ilgo lietingo laikotarpio, per kurį, galbūt, atsistatytų drėgmės ištekliai dirvoje, prognozėse „nesimato“. Tiesa, drėgmės trūksta beveik visoje Europoje, bet dėl šiltos žiemos bei normalios sniego dangos nesusidarymo drėgmės trūkumas pavasario viduryje gali būti labai nepalankus ne tik daugelio žemės ūkio kultūrų augimui, bet ir vasarojaus sėjai, miškų sodinimui bei brandžių miškų augimui ir t.t.
Kita savaitė bus vėsi didesnėje Europos dalyje, tačiau pradedant vakarine jos dalimi šaltesnis oras iš ten pasitrauks greičiausiai, o mažai debesuoti orai lems, kad šilčiau nei įprasta bus Britų salose, ypač Škotijoje. Didžiausia šilumos anomalija prognozuojama Islandijoje, kurią lems šilto ir drėgno oro prietaka nuo piečiau esančių Atlanto akvatorijų.
