Pačios šilčiausias Velykos buvo 2000 m., vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,3 °C. Tais metais saulėta ir šilta diena buvo visoje Lietuvoje, maksimali oro temperatūra visoje šalyje svyravo tarp 23,8 ir 26,7 °C. Minėti 26,7 °C, išmatuoti Varėnoje, tapo aukščiausia Velykų oro temperatūra. Reikia pastebėti, kad per paskutinius 60 metų buvo tik ketverios Velykos, kai maksimali oro temperatūra bent vienoje meteorologijos stotyje perkopė 20 °C : 1962, 2000, 2011 ir 2014 m.
Šalčiausias Velykų rytas išaušo 1974 m. taip pat Varėnoje, kuomet oro temperatūra nukrito iki -11 °C − tai žemiausia registruota Velykų dienos oro temperatūra. Tačiau šalčiausiomis būtų galima laikyti 1970 m. Velykas, kai vidutinė paros oro temperatūra Lietuvoje buvo -2,6 °C. Šios Velykos buvo vienintelės, kai visoje Lietuvoje paros vidutinė oro temperatūra buvo neigiama (nuo -1,5 °C Klaipėdoje iki -3,2 ° Telšiuose ir Varėnoje).
Krituliai. Per pastaruosius 60 metų buvo tik 15 Velykų, kai nė vienoje meteorologijos stotyje neregistruoti krituliai, o visose registruoti 8 kartus. Lietingiausios buvo 2018 m. Velykos. Šią dieną daugiausiai kritulių iškrito Dotnuvoje, 24,5 mm − tai didžiausias kritulių kiekis, iškritęs per Velykas.
Sniegas. Per 60 metų buvo 23-os Velykos, kai bent vienoje meteorologijos stotyje fiksuota sniego danga ir tik dvejos, kai sniegas dengė visą Lietuvą: 1970 m. ir 1996 m. 1970 m. Laukuvoje išmatuota aukščiausia sniego danga per Velykas, net 49 cm. Taigi, 1974-ųjų Velykas galime vadinti ne tik šalčiausiomis, bet ir sniegingiausiomis.
Paskutinės Velykos su gausesniu sniegu buvo 2013 m., kai sniego danga buvo registruota beveik visose meteorologijos stotyse, o Dūkšte ji siekė net 30 cm.
Didžiausias vėjo greitis – 24 m/s registruotas 1975 m. Panevėžyje.