Pernai snigo gegužės vidury
„Išėjau atostogų. Panašu, kad kalėdinių. Žadėjau sėti daržą, bet turbūt einu eglutę puošti“, – pirmadienio rytą prie kelių snieguoto savo kiemo nuotraukų „Facebook“ liūdnai pajuokavo viena Šiaulių rajono gyventoja.
Pirmadienio rytą dalį Lietuvos vėl nuklojo sniegas. Automobilių kelių direkcija net įspėjo vairuotojus, kad Šiaulių apskrityje ir Raseinių rajone dėl snygio susidarė sudėtingos eismo sąlygos. Oro temperatūra siekė 1–6 laipsnių šilumos.
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Hidrologijos ir klimatologijos katedros jaunesniojo mokslo darbuotojo, doktoranto Justino Kilpio šis gamtos siurprizas nenustebino, nors jo tėvams taip pat sugriovė planus padirbėti darže.
Anot jo, šiuo metu, nors vasara jau už kampo, gali pasitaikyti visko. Tiek pastaroji, tiek ankstesnė žiema pusnimis nelepino, užtat sniego sulaukėme gegužę.
Pernai rimtai pasnigo dar vėliau – gegužės 12-ąją, nors išvakarėse orai džiugino vasariška 20 laipsnių viršijančia temperatūra. Pernai Žemaitiją nuklojusio sniego dangos storis siekė 4 cm sniego, o pirmadienį Šiauliuose – net 5–6 cm.
Pašnekovo teigimu, nors kai kam toks oras gali būti nemalonus siurprizas, stichine nelaime to dar nereikėtų vadinti. Ji ištinka, kai šaltis užeina pražydus vaismedžiams ir prasidėjus aktyviajai vegetacijai. Didesnė nelaimė būna šaltis, ne sniegas, nes jis tokiu metu greitai ištirpsta.
Gegužę dar galimos šalnos, birželį jų pasitaiko rečiau. Pavasario pabaigoje ar vasarą dažnai pasitaiko kruša, tačiau, nors tuomet iš dangaus krenta ledas, tai yra kitoks reiškinys, nei sniegas šylant orams.
Nors šalta prieš vasarą, pavasaris paankstėjo
Ilgas ruduo, Kalėdos be sniego ar pirmas rimtas sniegas tik po Naujųjų jau seniai nestebina. Bet jau antrus metus iš eilės pasninga gegužę. Gal metų laikai šiek tiek persistūmė, tad lėtai įsibėgėjantis pavasaris neturėtų stebinti?
J.Kilpio žodžiais, metų laikai išties pasikeitė, bet ne pajudėjo priekin, o patrumpėjo ir pailgėjo.
„Labiausiai sutrumpėjusi žiema, šiek tiek pailgėjusi vasara. Pavasaris ir ruduo išlieka tokie patys, tačiau žiema prasideda vėliau ir baigiasi anksčiau, – portalui 15min aiškino klimatologas. – XX amžiuje kovas buvo žiemos mėnuo, balandį vykdavo intensyvus tirpimas. Dabar kovas – jau pavasario mėnuo.
Tai, kad sulaukiam sniego gegužę, nesusiję su tuo, kad pasislinko sezonai. Statistika rodo, kad žiemos tampa šiltesnės, pavasariai šiltesni. Bet turime ekstremalius orų svyravimus.
Šitie metai yra puikiausias pavyzdys. Vasario pabaiga buvo šiltesnė, o kovo pradžioje atėjo didžiuliai šalčiai. Mėnesio pabaigoje buvo teigiama anomalija. Aukščiausiai temperatūra pakilo iki 19 laipsnių. Tad per vieną mėnesį ji svyravo nuo -15 iki +19.“
Panašiai buvo ir ankstesnį mėnesį. Vasario viduryje Lietuvoje dar spaudė 20 laipsnių šaltukas, o paskutinėmis dienomis termometro stulpeliai pietų Lietuvoje šoktelėjo iki 15 laipsnių šilumos.
Balandį termometro stulpelis vėl šokinėjo aukštyn-žemyn. Mėnesio pradžia buvo šalta, vidurys – gana šiltas, pabaigoje vėl atšalo. Taigi šalta gegužės pradžia nereiškia, anot pašnekovo, kad gegužės vidurys ar pabaiga nebus karšta.
Temperatūros vidurkis tokius ekstremalius svyravimus „paslepia“, tad galiausiai mėnuo tampa nebent šiek tiek šaltesnis ar šiltesnis nei įprastai. Bet pastebėta, kad dėl klimato kaitos šiek vidurkiai lėtai kyla.
Ekstremalūs temperatūrų svyravimai ir kiti reiškiniai didesnį teigiamą ar neigiamą poveikį turi žmonėms, jų savijautai. Anot J.Kilpio, kai neįprastai atšyla ar atšąla, žmonės labiau kreipia dėmesį į savijautą – tai kartais sugadina nuotaiką ar sukelia nepatogumų. Ekstremalūs reiškiniai turi poveikio ir žemės ūkiui, miškams, pavyzdžiui, dėl šlapio sniego lūžta medžiai.
Dėl to darosi sunkiau planuoti veiklą, kuri priklauso nuo oro. Klimatologo tėvai tradiciškai gegužės pradžioje pasiima savaitę „daržų sodinimo atostogų“, bet šį kartą sniegas jas sužlugdė.
Ilgalaikės prognozės per dvi savaites pasikeitė
Panašių siurprizų gamta pateikia ne vien Lietuvoje. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį atslinkęs pietinis ciklonas turėjo įtakos visam Baltijos jūros regionui. Užtat Sibire – atvirkščiai, dabar stebimos šilumos anomalijos.
Ar tai – negrįžtamas klimato kaitos rezultatas, ar panašūs gamtos pokštai kartojasi kas tam tikrą laiko tarpą?
J.Kilpio teigimu, ekstremalių reiškinių visada buvo ir bus ateityje. Orai tam tikru metu priklauso nuo konkrečios dienos ar savaitės atmosferos cirkuliacijos, dėl kurios nuo Viduržemio jūros ar nuo Arkties vandenyno atkeliauja vienokie ar kitokie orai.
Klimato kaita yra daugiamečių vidurkių pokytis. Jis rodo, kad klimatas šyla. „Žiemos Lietuvoje keičiasi labiausiai. Bet tai nereiškia, kad neturėsime šaltų orų, sniego. Greičiausiai žiemomis dominuos rudeninis oras – kaip lapkritį. Bet bus ir šaltų savaičių. Lygiai taip pat su pavasariais. Bus daugiau pavasarių su šiltais orais. Retkarčiais turėsime atvejus, kaip dabar.“
Tiesa, faktą, kad Lietuvoje gegužę sulaukiame sniego, lemia mūsų šalies geografinė padėtis. Esame sąlyginai netoli šiaurės poliarinio rato. Arktinio oro masių vis pasitaikys, todėl net ir šylant klimatui klimatui neišvensime šaltų orų.
Nors iki kalendorinės vasaros pradžios – dar mėnuo, ne vienam smalsu sužinoti, ko laukti jai prasidėjus.
„Šiemet ilgalaikės prognozės taip smarkiai keičiasi, kad jau nenorėčiau prognozuoti. Prieš dvi savaites atrodė, kad vasara bus vienokia, dabar viskas pasikeitė, – juokėsi J.Kilpys. – Šiemet net globaliai atmosferos cirkuliacija labai kintanti, todėl ilgalaikės prognozės pasidaro ne ilgalaikės.“
Jo žodžiais, iš dabartinių prognozių atrodo, kad gegužė bus šiek tiek šaltesnė nei įprastai, o vasara laukiama artima daugiametei normai.
„Prieš dvi savaites rodė, kad vasara bus šilta, net karšta. Gal vėl pasikeis. Labai nereikia pasikliauti prognozėmis, verčiau sekti kasdienes ar trijų dienų prognozes“, – pažymėjo klimatologas ir pasiūlė verčiau pasiruošti įvairių drabužių. Jis pats prisipažino jau buvo padėjęs pirštines į spintą, bet netikėtai atšalus vėl išsitraukė.
Mėnesio rekordai – +34 °C ir -6,8 °C
Kad ilgalaikės prognozės – nedėkingas darbas, rodo vasario pabaigoje vykęs portalo 15min pokalbis su J.Kilpiu.
Tuomet į Lietuvą atklydusi šilumos banga pandemijos išvargintus gyventojus paskatino svajoti apie tikrojo pavasario pradžią. Klimatologas perspėjo, kad žiema dar gali parodyti savo nagus, – iš tiesų taip ir nutiko.
Bet jis prognozavo, kad balandį bus kiek šilčiau nei ankstesniais metais, o gegužės temperatūra turėtų atitikti įprastą normą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, mūsų šalyje gegužę yra buvę įvairių ekstremalių reiškinių.
Žemiausia oro temperatūra šį mėnesį (-6,8 °C) buvo užfiksuota 1965 m. gegužės 5 d. Varėnoje, aukščiausia (+34 °C ir +32,6 °C) – gegužės 28 d., tik skirtingais metais (1892 m. Druskininkuose ir 1958 m. Varėnoje).
Be to, tą pačią dieną, tik 1962 m. Vilniuje mieste iškrito kruša, kurios ledėkų skersmuo siekė 30–50 mm. 1975 m. gegužės 11 d. Tauragėje iš dangaus krito 70 mm skersmens ledėkai. 1968 m. gegužės 7 d. Kupiškyje iškrito net vištos kiaušinio dydžio kruša.
1969 m. gegužės 15 d. Jurbarke škvalo metu vėjo greitis viršijo 30 m/s, 1984 m. gegužės 26 d. Pakruojyje – 35 m/s.
1981 m. gegužės 29 d. viesulas nusiaubė Širvintas, vėjo greitis siekė ~70 m/s. 1985 m. gegužės 10 d. viesulas praskriejo į šiaurės vakarus nuo Nemenčinės (Vilniaus r.).
1985 m. gegužės 31 d. Aunuvėnuose (Kelmės r.) per dvi valandas iškrito 115,2 mm kritulių (mėnesio norma ~50 mm). O 1978 m. gegužės 12 d. Laukuvoje (Šilalės r.) buvo užfiksuota vėliausia sniego dangos nutirpimo data.