Lenkijos Meteorologijos ir vandens ūkio instituto stebėjimai rodo, kad Baltijos jūroje kasmet kyla vis daugiau audrų ir jos vis stipresnės. Apie priežastis ir prognozes wyborcza.pl kalbėjosi su mokslininkais.
Sausras ir potvynius modeliuojančio centro atstovė Halina Burakowska tvirtina: keliasdešimties metų Baltijos jūros stebėjimai rodo, kad audrų daugėja, jos stiprėja ir tai susiję su globaliniu atšilimu ir klimato kaita.
„Šių reiškinių yra tiesiog daugiau ir audros stiprėja. Reikia žinoti, kad potvyniai po audrų, kuriuos sukelia stiprūs šiauriniai vėjai, kelia pavojų Gdanskui. Specifiškai šios potvynio bangos ir traukiasi – jei banga didelė, iš žemesnių vietų ji traukiasi ne iš karto į jūrą, o atvirkščiai – plinta į sausumą, į kanalus, upes, sukeldama vietinius potvynius“, – teigė mokslininkė, pateikdama pavyzdį, kad būtent taip Gdanske nutiko prieš kelias dienas, kai potvynio vanduo taip pakėlė Moltavos upės lygį, kad grėsė apsemti pagrindinę miesto dalį. Tiesa, vandens nebuvo tiek, kad kiltų pavojus gyventojams.
Pasak Gdansko universiteto Meteorologijos ir klimatologijos katedros vadovo, profesoriaus Miroslawo Miętuso, vis dėlto dažnėjančios audros nebūtinai reiškia, kad bus daugiau ir potvynių. Tam daugiau įtakos turi stiprūs šiaurės vėjai, kurie Baltijos jūros vandenį neša į pietinių pakrančių pusę. Tuomet stabdoma į jūrą įtekančių upių tėkmė, vandens lygis jūroje tampa didesnis, jis plūsteli į upes ir kanalus aukštyn.
Jeigu Lietuvoje ir Lenkijoje susiformuoja žemo slėgis sritis, tai Lenkijos pakrantėje oro masės juda vakarų kryptimi, o po kurio laiko pasuka į šiaurę, taip keldamos priešpriešinį vėją. Šis reiškinys priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos yra labai sunku nuspėti. Bet bent kelis kartus per metus jų pasitaiko.
