Nemuno pritaikymas laivybai – tiek kroviniams vežti, tiek pramoginei laivybai ir turizmui – vienas iš pagrindinių prioritetų vidaus vandens transporto srityje. Augantis laivybos potencialas pastebimas ne tik Kaune ir uostamiestyje, Nemuno upės aukštupyje (Prienuose, Birštone ir Druskininkuose), bet ir visoje Lietuvoje, tad ir toliau įgyvendiname projektus, siekdami sudaryti kuo geresnes sąlygas laivybai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Bunos pašalins pagrindinę laivybos Nemunu problemą
Bunas daugiau nei prieš 150 m. išrado vokiečiai. Tai statiniai iš akmens ir žvyro, kurie įrengiami statmenai upės tekėjimo srovei. Bunos susiaurina upės vagą, o sustiprėjusi jos srovė išvalo giliausią savo vagos vietą nuo sąnašų ir upė tampa tinkama laivybai.
Nemune bunos buvo įrengtos tarpukariu, kuomet upė buvo aktyviai naudojama laivybai. Sovietmečiu bunos buvo apleistos ir dauguma visai sunyko, o Nemunas ilgainiui sunkiai beatitiko vidaus laivybos poreikius. Sklandžiai laivybai upe kliudė besiformuojančios seklumos ir suneštos kliūtys, kurios atsirasdavo dėl savo funkcijos nebeatliekančių senųjų bunų.
Dabar VVKD vykdomame Nemuno vagos tvarkymo projekte numatyta atnaujinti ar pastatyti 500 bunų - tai minimalus bunų skaičius siekiant užtikrinti laivybai reikiamus gylius. Upės vaga bus tiesesnė, sumažės krantų bei dugno erozija. Vagos modernizavimo darbus sudaro trys etapai. 2021 m. buvo atlikti I etapo darbai Kaune ir Kauno rajone bei pradėtas II modernizavimo etapas Šakių rajone.
Pagrindiniai modernizavimo darbai jau atlikti
Šiemet intensyviausi laivybos gerinimo darbai vyko Šakių ir Jurbarko rajonų savivaldybėse. Šiame ruože sausmečiu Nemuno laivakelio situacija buvo itin sudėtinga. Upės vaga užsinešdavo nešmenimis, o susidariusios seklumos kėlė grėsmę ne tik ant jų užplaukusiems laivams, bet ir vandens transporto naudotojų saugumui. Todėl čia bus pastatyta daugiausiai bunų iš visų trijų projekto ruožų. Sąnašos nebesikaups laivybai skirtoje upės dalyje, jos nusės tarpbuniuose arba bus pašalinamos žemsiurbėmis, – laivakelio priežiūra taps gerokai paprastesnė.
„Neatsileikame nuo darbų grafiko ir jau pradėjome trečiąjį darbų etapą Pagėgių bei Šilutės r. savivaldybėse. Projektą pabaigsime 2023 metų pirmoje pusėje, tad jau netrukus Nemunas nuo Kauno iki Kuršių marių bus tinkamas laivybai ištisą navigacijos laikotarpį. Čia galės plaukioti ne tik keleiviniai ar pramoginiai laivai, bet ir krovininis vandens transportas. Krovininė laivyba Nemunu turi didžiulį potencialą, plėtojame infrastruktūrą, statome baržas ir ruošiamės perimti dešimtadalį šalies krovininio transporto srauto“, – planais dalijasi VVKD direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Pastebimi pirmieji teigiami pokyčiai
Tuo tarpu laivavedžiai jau dabar pastebi esminius pokyčius modernizuotuose Nemuno kelio ruožuose. Laivyba upėje patogesnė – bunos jau reguliuoja upės vagą, ji yra kur kas gilesnė, o laivakelis tiesesnis. Specialistai sako, kad teigiamas bunų poveikis labiausiai bus jaučiamas po kelerių metų, kuomet susiformuos bunomis reguliuojamas laivakelis.
„Galime labai pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors šiemet visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Lietuvoje vandens lygio pažemėjimas fiksuotas tik nuo rugpjūčio mėn. Kaip ir sausumos infrastruktūroje, taip ir vandens keliuose – pagerinus sąlygas vartotojams, iškart pastebime ir didesnį eismo aktyvumą, išaugusį laivų skaičių upėje“, – pasakoja V.Vinokurovas.
Sparčiai atnaujinama ir infrastruktūra
Tikimasi, kad iki 2025 metų Lietuvoje laivybai naudojamų vidaus vandens kelių ilgis gerokai viršys 500 km. Tam, kad tikslas būtų pasiektas, intensyviai dirbama ne tik nuolatos atnaujinant ir prižiūrint vandens kelius, bet ir plėtojant laivybai reikalingą infrastruktūrą.
VVKD direktorius sako, kad atsižvelgiant į paskutiniu metu išaugusį poreikį buvo atnaujinti uostai bei prieplaukos, atlikta eilė kitų svarbių darbų. „Šiais metais Kauno žiemos uoste paruošėme 88 vietas pramoginiams laivams. Taip pat atnaujinti Uostadvario ir Nidos uostai. Nidoje dėmesys buvo skiriamas krantinės kokybei ir švartavimosi saugumui, nes čia atplaukia ir dideli keleiviniai laivai. Nidoje, Svencelėje, Uostadvaryje, Jurbarke ir Kaune įrengiame kuro stoteles, o iki šiol turėjome tik vieną Šilutėje. Tai pat jau baigiamos teisės aktų pakeitimų korekcijos, reglamentuojančios mažmeninę prekybą degalais vandens keliuose. Kuro kolonėlių, kurias jau įrengė Vidaus vandens kelių direkcija, naudojimas išspręs ne tik praktinius laivavedžių poreikius apsirūpinti kuru, bet tai ženkliai prisidės ir prie taršos rizikos mažinimo, kadangi iki šiol kuras buvo užpilamas naudojant įvairias nešiojamas talpas (kanistrus) tiesiai plaukiojimo priemonėms esant vandenyje“, – pasakoja V.Vinokurovas.
Laivybos sezonas šiais metais buvo pasitiktas ir su dar viena naujove. Direkcija kartu su Hidrografijos specialistais sukūrė interaktyvų e-navigacijos žemėlapį. Naudojantis žemėlapiu kelionės laivu tapo kur kas lengvesnės ir sklandesnės. Jame pateikta informacija apie uostus, prieplaukas, tiltus, kuro pasipildymo vietas, kelių gylius ir bunų vietas. Žemėlapis skirtas ne tik patyrusiems laivavedžiams, bet ir pradedantiesiems entuziastams.
