Vien per pirmąjį šių metų pusmetį 8 žmonės, vykdę miško kirtimo darbus, buvo suluošinti. Tai – ryškus nelaimingų atsitikimų darbe augimas, nes per visus 2021 metus sunkias traumas kirtavietėse patyrė 3 žmonės. Net trys šeimos šiemet neteko savo artimųjų, kuriems nelaimingi atsitikimai darbe kainavo gyvybes.
„Skaudu žvelgti į augančią mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų kreivę – tai nėra vien statistiniai vienetai, tai – žmonės, kurių gyvybės ir sveikatos galėjo ir turėjo būti išsaugotos. Nuolat kreipiamės į miškininkystės įmonių vadovus, kalbame apie nelaimių priežastis ir būdus, kaip jų išvengti. Deja, tenka pripažinti, kad dalis vadovų susirūpina tik tada, kai pakeisti nieko jau neįmanoma“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Specialistas pabrėžia, kad viena opiausių problemų – tinkamos kvalifikacijos neužtikrinimas: dėl darbų sezoniškumo darbuotojai praranda reikiamus įgūdžius. Maždaug kas ketvirtas sunkias traumas kirtavietėse patyręs darbuotojas susižaloja dirbdamas pirmus metus po darbo sutarties sudarymo.
Kompetencijų trūkumas veda prie tragedijų
Šių metų kovą miške įvyko mirtimi pasibaigusi nelaimė, kai miške dirbęs vyras bandė nuversti nukirstą medį, tačiau išėjo iš saugios zonos ir pakliuvo į porininko nukirsto medžio virtimo trajektoriją.
„Žmogus nesugebėjo tinkamai įvertinti darbo rizikų ir nesilaikė darbuotojų saugos taisyklių. Tai kainavo gyvybę. Ir tokių atvejų, deja, yra daug, jie tik patvirtina darbuotojų kompetencijų stoką“, – akcentuoja specialistas.
Sausio mėnesį darbuotojas motoriniu pjūklu pjovė medį, tačiau neteisingai užpjovė užtūrą. Dėl šios klaidos pjaunamas medis pakeitė virtimo kryptį ir pakibo ant pušies. Palikus medį kaboti, jis vėliau atitrūko ir virsdamas ant žemės kliudė darbuotoją. Žmogus išgyveno, tačiau buvo sunkiai sužalotas.
„Miško pjovėjas turi ne tik labai gerai valdyti pjūklą ir pjaunamą medį, bet ir pažinti teritoriją, kurioje dirba. Būtina įvertinti tai, kad, net ir numačius medžio griuvimo kryptį, jis ne visada griūva būtent ten, kur reikia. Todėl labai svarbu nustatyti saugias zonas ir jų laikytis, taip pat, prieš pradedant medžio pjovimo darbus, apžiūrėti medį, įvertinti jo būklę, lajos formą, palinkimą, gretimų medžių įtaką ir kitus veiksnius. Šį procesą privalo kontroliuoti darbų vadovai“, – aiškina Saulius Balčiūnas.
Nuolat privalomi vykdyti kokybiški mokymai
Didelės dalies nelaimių miškuose išvengti galima metodiškai ir tikslingai mokant darbuotojus ir skiriant pakankamą dėmesį jų kompetencijoms išlaikyti.
„Jei darbdavys mokymus vykdo tik norėdamas surinkti reikiamus parašus, tai gyvybių išsaugoti nepadės. Darbų vadovai turi praktiškai parodyti, kaip skirtingose situacijose dirbti saugiai ir įsitikinti, kad miškų kirtėjai iš tikrųjų supranta, kaip apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę. Ne mažiau svarbu išmokyti darbuotojus koordinuoti darbą su kolegomis ir laikytis saugaus atstumo. Reikalingas nuolatinis dialogas ir bendradarbiavimas – tik taip galima identifikuoti žinių ir kvalifikacijos spragas bei užkirsti kelią tragedijoms“, – sako Saulius Balčiūnas.
Kadangi daugumos nelaimingų atsitikimų darbe priežastys miškininkystės sektoriuje yra panašios pagal veiksnius ir aplinkybes, mokymų ir instruktažų metu darbdaviai turėtų su darbuotojais aptarti klaidas, kurios buvo nustatytos ankstesnių nelaimingų atsitikimų darbe metu.
„Taip pat būtinas mokymų tęstinumas – darbuotojai užmiršta tam tikras saugos taisykles ir rekomendacijas, ypač dirbdami sezoninį darbą, todėl dėmesį reikia skirti ne tik naujų, bet ir patyrusių darbuotojų kompetencijoms. Tikslingai vykdomi mokymai – itin svarbi darbo proceso dalis. Darbdaviai ir darbų vadovai negali visiškai apsaugoti savo darbuotojų gyvybių, jei patys darbuotojai nežinos, kaip dirbti saugiai“, – pabrėžia Saulius Balčiūnas.
Siekiant padėti darbdaviams tinkamai įvertinti rizikas ir darbuotojų kompetencijų poreikius, Valstybinė darbo inspekcija yra parengusi Darbuotojų saugos ir sveikatos metodines rekomendacijas vykdant miško darbus. Jas galima rasti interneto svetainėje www.vdi.lt.
Į VDI galite kreiptis:
el. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI „Facebook“ paskyroje
telefonu 8 5 213 9772
mobiliųjų įrenginių programėle „Žinok teises“ („Google Play“, „Apple Store“)
