Pernai savo balsą Lenkijos parlamento rinkimuose atidavė rekordinis jaunų žmonių skaičius – beveik 70 proc. O 2020 m., renkant dabartinį Lietuvos Seimą, balsuoti atėjo vos 39 proc. jaunimo.
„Esame patekę į savotišką uždarą ratą. Kol jauni žmonės neina balsuoti, tol politikams nėra paskatos į savo programą įtraukti to, kas atlieptų jauno žmogaus poreikius. O jaunimas, kol nematys, kad politikams yra svarbūs, tol neis jų rinkti. Nuo kurio galo reikėtų tai pradėti spręsti? Ar politikams imtis iniciatyvos ir prisitraukti jaunų žmonių elektoratą? Ar reikės sulaukti kažko panašaus, kas nutiko Lenkijoje, kai jaunimas protestuodamas išėjo į gatves, o vėliau stojo į kilometrines eiles prie balsavimo apygardų?“ – svarsto LiJOT atstovė bei „EYE Vilnius“ („European Youth Event Vilnius“) komunikacijos vadovė Vidmantė Krušinskaitė.
Pasak Europos Parlamento (EP) biuro Lietuvoje vadovės Daivos Jakaitės, jauniems žmonėms neretai trūksta suvokimo, kas yra demokratija ir kaip ji veikia. Šiuo tikslu EP jau septynerius metus įgyvendina projektą „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“, kuriame kasmet dalyvauja apie 100 Lietuvos gimnazijų.
„Nebus to vieno caro ar vieno karaliaus, kuris viską nuspręs“
Nebus to vieno caro ar vieno karaliaus, kuris viską nuspręs, kad visiems būtų gerai. Turime pagaliau suvokti, kad privalome visi dalyvauti priimant mums svarbius sprendimus, kaip gyvensime toliau. Nieko nedarant nesąžininga vėliau skųstis, kad blogai nusprendė“, – sako D.Jakaitė.
Savo ruožtu jaunimo organizacijos atstovė įsitikinusi, kad norint pritraukti jaunimą balsuoti reikia žeminti balsuojančiųjų amžiaus ribą iki 16 metų. LiJOT siekia, kad tokio amžiaus jaunuoliai jau galėtų dalyvauti savivaldybių ir merų rinkimuose.
„16–17 metų jaunuoliai vis dar domisi vietine politika, nes balsavimo rezultatai gali turėti tiesioginės įtakos jų gyvenimui. Kai sukanka 18–19 m., daugelis paprastai išvyksta studijuoti į Vilnių, Kauną ar išvažiuoja į užsienį ir savivaldybių, kuriose jie užaugo, problemos nebėra tokios aktualios. Demokratija yra savotiškas raumuo, kurį mums kiekvienam reikia mankštinti. Jei mes jį norime pradėti mankštinti kuo anksčiau, galime daryti prielaidą, kad tai paskatins aktyvesnį dalyvavimą demokratiniuose rinkimuose, pilietiškesnę visuomenę“, – įsitikinusi V. Krušinskaitė.
Anot jos, ES daugėja šalių, kurios žemina balsuojančiųjų amžiaus kartelę. Savo rekomendacijas šalims narėms mažinti kartelę yra pateikusi ir pati ES. Rinkti valdžią visuose rinkimuose nuo 16 metų jau leidžiama Austrijoje ir Maltoje. Estijoje šešiolikmečiai savo balsą gali atiduoti savivaldos rinkimuose.
Tikimasi, kad dideliu postūmiu jaunimui dar labiau domėtis Europos Sąjungos (ES) politika ir narystės teikiamomis galimybėmis taps gegužės 3–4 dienomis LITEXPO parodų centre vyksiantis renginys „EYE Vilnius“. Lietuvos jaunimo organizacijų iniciatyva organizuojamas renginys kvies 16–30 metų amžiaus žmones dalyvauti diskusijose, dirbtuvėse, debatuose Europos jaunimui aktualiomis temomis.
„Jaunimas dabar turi daug galimybių ir labai didelį pasirinkimą, todėl neretai jaunas žmogus pasimeta informacijos pertekliuje. Taip pat pastebime, kad kartais jiems būna nedrąsu. Kai pakvieti žmones, ypač iš tolimesnio Lietuvos regiono, į renginį Vilniuje ar Strasbūre, tas vienas išvažiavimas jaunuoliui gali būti didelis postūmis aktyviau domėtis, dalyvauti, mokytis kalbų, susiformuoti siekius gyvenime. Labai svarbu tas nedidelis stumtelėjimas, nes po jo ateina suvokimas – visai nebaisu, galiu eiti toliau“, – patirtimi dalijasi EP biuro Lietuvoje vadovė D.Jakaitė.
Į renginį, kurio šūkis „Vizijos neturi sienų“, tikimasi pritraukti 1 000 jaunų žmonių iš visos Lietuvos. Be to, į jį bus kviečiami dalyviai ir iš kaimyninių ES valstybių, todėl jaunimui tai bus proga užmegzti tarptautinių pažinčių. Registracija į renginį bus paskelbta vasario 29 d.
Daugiau įžvalgų apie jaunimo įtraukimą į politiką ir jos formavimą Lietuvoje bei ES galima išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“.
