Pro istorijos akinius
Nors kredito kooperatyvų pradžių pradžia Lietuvoje yra nurodoma nevienodai, anot istoriko Vlado Terlecko, kai kuriuose šaltiniuose yra teigiama, kad pirmasis toks kooperatyvas buvo įsteigtas dar 1871 m. Pabiržėje ir vadinosi „Taupmenų skolinimosi bendrovė“.
Tokių kooperatyvų veikla šalyje sparčiai populiarėjo, o Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvos teritorijoje veikė net 155 taupomosios skolinamosios draugijos, kurios vienijo 66 900 narių. Pagal kredito kooperatyvų paplitimą Lietuva tuo metu lenkė net Italiją ir šios kredito įstaigos tuo metu užėmė 30 proc. šalies finansų rinkos.
Kreditų unijas jau nepriklausomoje Lietuvoje 1993 m. ėmėsi atkurti užsieniečiai. Beveik tuo pačiu metu Lietuvoje pradėti vystyti du projektai, rėmę kredito unijų kūrimąsi: Kanados Desjardins kredito unijų judėjimo iniciatyva bei Jungtinėse Amerikos valstijose įsikūrusios Pasaulinės kredito unijų tarybos programa.
Akstinu veikti anuomet tapo susiklosčiusi sudėtinga situacija šalyje, kai besikurianti bankinė sistema palankiai vertino ir kreditavo tik stambųjį verslą bei naujas investicijas, o be galimybės gauti papildomų finansų likęs smulkusis verslas ir dažno ūkininko kasdienis gyvenimas atsidurdavo aklavietėje.
Desjardins kredito unijų judėjimo Lietuvoje vadove tapo Kanados lietuvė Regina Piečaitienė, iki šios dienos prisimenama kaip „kredito unijų mama“: „Būti pavadinta „mama“ yra reikšmingas dalykas, o čia – kreipimasis net ne dėl vieno vaikelio... Todėl man tai – didelė garbė“, – 2015-aisiais laikraščiui „Kredo“ sakė R. Piečaitienė prisimindama dienas, kai pirmųjų unijų Lietuvoje patalpos buvo vargiai didesnės už spintą, bet sistema šalyje sugebėjo užaugti ir subujoti. Tąkart ji pripažino prieš daugiau nei dvidešimt metų ir pati tokio kredito unijų pasisekimo Lietuvoje nesitikėjusi.
1994 metais dienos šviesą išvydęs pirmasis Kredito unijų įstatymas, įtvirtinęs vienintelių Lietuvoje kooperatinių kredito įstaigų veiklos teisinius pagrindus. Pirmoji LKU grupės kredito unija – „Vievio taupa“, savo duris atvėrusi dar 1995-ųjų rugsėjį.
Kredito unijos šiandien
Pasaulinės kredito unijų tarybos duomenimis, tarptautinį kredito unijų tinklą šiuo metu sudaro 86 tūkst. kreditų unijų 118-oje valstybių visame pasaulyje. Visos jos vienija daugiau nei 291 mln. narių ir šis skaičius nuolat auga, o kredito unijų centru pasaulyje galima vadinti Jungtines Amerikos Valstijas, mat vien ten veikia per 5 300 kredito unijų, kurioms priklauso per 121 mln. narių.
Nors šiandien kredito unijos Lietuvoje palyginus su čia veikiančiais bankais užima ne tokią didelę finansų sektoriaus dalį, jos yra svarbios visai finansų sistemai. Didžiausią Lietuvoje LKU kredito unijų grupę sudaro 45 kredito unijos ir jas prižiūrinti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Daugiau negu 100 klientų aptarnavimo tinklą apimanti LKU kredito unijų grupė vienija daugiau negu 120 tūkst. narių.
Nepaisant sudėtingos situacijos, pasaulyje susiklosčiusios dėl koronaviruso pandemijos, kurios išimtimi netapo ir finansų sektorius, kredito unijų sistema ir toliau skaičiavo augančius veiklos rezultatus. Per 2020 m. pirmąjį pusmetį LKU grupė uždirbo virš 1 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno, o rudenį grupės bendras turtas perkopė 500 mln. eurų sumą.
Stiprybė vieningoje veikloje
Anot LCKU administracijos vadovo, valdybos pirmininko Mindaugo Vijūno, nors kredito unijų istorijoje būta įvairių etapų, sistemos skleidimosi priežastis yra kryptinga veikla ir bendras tikslas – padėti bendruomenėms regionuose plėstis:
„Kredito unijų veiklos istorija nepriklausomoje Lietuvoje skaičiuoja dar tik trečią dešimtį, tačiau žingsnis po žingsnio, lydimi sėkmių ir iššūkių, visi kartu surėmę pečius augome ir dirbome visuomenės labui. Labai didžiuojuosi mūsų plačia kredito unijų bendruomene ir esu dėkingas kiekvienam kredito unijos nariui už pasitikėjimą bei didžiulę paskatą mums stiebtis, keistis ir nuolat atsinaujinti“, – teigia M. Vijūnas.
Kredito unijose pasiekiamos visos svarbiausios paslaugos – nuo atsiskaitomosios sąskaitos ir el. bankininkystės iki bekontakčių debetinių ir kreditinių mokėjimo kortelių. Taip pat unijoje privatūs asmenys gali gauti kreditą būstui įsigyti, statyti ar atnaujinti, vartojimo kreditą bei taupyti sudarius indėlių sutartis.
Unijų pelnas lieka bendruomenėje, kurioje jos dirba, todėl jos gali palankesnėmis sąlygomis teikti paslaugas smulkiems ūkininkams, verslininkams ir gyventojams. Kredito unijos aktyviai finansuoja verslo projektus, jaunas įmones, žemės ūkio veikla besiverčiančius ūkininkus ir bendroves bei yra pasirengusios ieškoti abipusiai vertingo kompromiso tiek su besikuriančiais, tiek su jau esamais verslais.
Daugiau apie LKU kredito unijų grupės teikiamas paslaugas sužinokite interneto svetainėje www.lku.lt.
