„Tik davus mero priesaiką, prisiėmiau didelius ir ambicingus įsipareigojimus Vilniui, kuriuos kartu su stipria savivaldybės komanda iškart pradėjome įgyvendinti: nuo lankstesnės šienavimo politikos, iki istorinio NATO viršūnių susitikimo organizavimo. Su tokia komanda Vilnius ir toliau sparčiai eis tik į priekį, laukia daug darbų, bet pokyčiai bus akivaizdūs“, – sako Vilniaus meras V.Benkunskas.
Vienas iš svarbiausių darbų – gatvių rekonstrukcija ir tiesimas. Šiais metais sostinės savivaldybė užsibrėžė tikslą sutvarkyti rekordiškai daug miesto gatvių. Intensyvūs darbai prasidėjo jau pavasarį, darbininkai dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, kai kuriose atkarpose dirba net naktimis. Nuo darbų pradžios šiuo metu jau išasfaltuota 41 km gatvių dangos, taip pat suremontuota 18 km šaligatvių.
Istorinis iššūkis miestui ir valstybei
Liepos 11–12 d. Vilniuje surengtas istorinis NATO viršūnių susitikimas, kuriame apsilankė valstybių ir organizacijų vadovai, taip pat tūkstančiai juos lydinčių delegacijų atstovų bei žurnalistų. Užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos priemonėse paskelbta daugiau nei 100 tūkstančių publikacijų, kuriose buvo minimas Vilniaus vardas.
Iš jų daugiausia – apie 12 tūkst. paskelbta JAV žiniasklaidoje, po 7 tūkst. – Vokietijos ir Turkijos žiniasklaidos priemonėse. Susidomėjimas renginiu buvo stebimas ir NATO blokui nepriklausančiose valstybėse – Australijoje ir Indijoje, kurių žiniasklaidos priemonėse publikuota atitinkamai 3 ir 2 tūkst. publikacijų.
„Renginys praėjo be didesnių nesklandumų, savivaldybės ir kitų institucijų komanda dirbo profesionaliai, darbai atlikti nelaukiant paskutinės nakties. Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šio renginio ir labiausiai – ačiū supratingiems ir kantriems vilniečiams, kurie suprato šio renginio svarbą mūsų miestui ir visam Vakarų pasauliui“, – pabrėžia V.Benkunskas.
Šienavimo politika pakeista atsižvelgus į gyventojų nuomonę
Sostinės vadovai dar pačioje kadencijos pradžioje įsiklausė į gyventojų nuomonę, todėl šiemet šienaujama didžioji dalis miesto teritorijos. Trumpa veja prižiūrima gausiai žmonių lankomose teritorijose – parkuose, skveruose, daugiabučių kiemuose. Natūralios pievos paliekamos prie intensyvaus eismo gatvių bei prie daugiabučių namų ten, kur pageidauja patys gyventojai. Susitarus su kaimynais, galima specialiu ženklu pažymėti plotus, kuriuose norima puoselėti natūralią pievą, šienautojai įspėti tokių plotų neliesti. Tokiu atveju paliekama vieno metro pradalgė ties pėsčiųjų takais ir prie aikštelių.
Nupjautą pievų žolę šienautojai sugrėbia per 1–2 savaites, per šį laiką laukiama, kol išbyrės augalų sėklos. Nuo kietųjų dangų žolė surenkama tą pačią dieną, nuo trumpos vejos nupjauta žolė nerenkama. Tuo tarpu invaziniai augalai naikinami visur ir visada visą sezoną.
Kiekvienas medis – brangus
Per pirmąsias 100 dienų įvesta nauja tvarka dėl atkuriamosios vertės atstatymo kertant medžius, taip pat nebegalima kirsti medžių be savivaldybės leidimo net ir privačiuose sklypuose. Daugiau nei 45 tūkst. medžių mieste paskelbti saugotinais, nukirtus tokį medį pažeidėjams teks sumokėti dešimt kartų didesnę kompensaciją nei iki tol. Saugotinais medžiais paskelbti centrinėje miesto dalyje, gamtinio karkaso zonoje, prie gatvių augantys, 20 cm ir storesnio kamieno skersmens tam tikri medžiai. Atkuriamoji vertė nemokama tik už avarinės būklės, invazinius medžius, taip pat želdinius sodų bendrijose.
Didžiausia kompensacija taikoma nukirtus pavienius medžius centrinėje miesto dalyje, taip pat – augančius prie gatvės, kadangi jie sulaiko eismo taršą ir triukšmą. Priklausomai nuo medžio rūšies, amžiaus ir vietos, kurioje jis auga, bauda gali siekti iki milijono eurų. Iki tol atkuriamosios vertės įkainiai buvo taikomi į sąrašą įtrauktiems 320 medžių. Visą sąrašą galima rasti interaktyviame žemėlapyje.
Tvarus judėjimas ir saugumas – prioritetas
Sostinės savivaldybė skatina tvarų miesto gyventojų judumą, plečia dviračių ir pėsčiųjų takų tinklą – per 100 dienų įrengta 18 km pėsčiųjų takų. Vilnius ragina naudotis ir mažiau taršiomis judėjimo priemonėmis – dviračiais, paspirtukais. Vis dėlto susiduriama su iššūkiais, kuriuos sprendžia ir kitų Europos valstybių didmiesčiai. Tai elektrinių paspirtukų dalijimosi paslauga – pastebima, kad nemaža gyventojų dalis jais naudojasi nesilaikydami taisyklių, tuo keldami pavojų sau ir pėsčiųjų saugumui.
Nuo birželio 1 d. įvestas el. paspirtukų ir dviračių eismo draudimas judriausiose turistinėse miesto erdvėse – Vilniaus, Pilies ir Savičiaus gatvėse. Taip pat Senamiestyje ir dalyje Naujamiesčio bei Šnipiškėse, pradėtos įrengti specialios stovėjimo vietas el. paspirtukams iš dalijimosi platformų.
„Reaguodami į gyventojų keliamas problemas, bendradarbiaudami su kitomis už eismo saugumą atsakingomis institucijomis, siekiame, kad judėjimas paspirtukais mieste būtų saugus visiems. Kai kurie Europos didmiesčiai ėmėsi drastiškų priemonių ir uždraudė elektrinių paspirtukų nuomą. Tai kraštutinis sprendimas, pradžioje siekiame išbandyti kitas priemones, kurios, tikimės, padės suvaldyti šią problemą“, – sako V. Benkunskas.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
