Ne pirma krizė aviacijoje
Covid-19 nebuvo pirmoji krizė, sudrebinusi aviacijos industriją. 1991 metų pasaulinė recesija, 2001 Rugsėjo 11-tosios įvykiai, 2003 metų SARS protrūkis, 2009 metų didysis ekonominis nuosmukis, vėliau – kiaulių gripas, Ebola, MERS bei Zika protrūkiai – visi šie globalūs įvykiai turėjo didelės įtakos aviacijai.
Smarkiai sumažėję keleivių srautai, panaikinti maršrutai, išnaudoti finansiniai rezervai, sustabdytas planuotas augimas, sumažėjęs pasitikėjimas kelionėmis oru – visa tai daugiau ar mažiau sekė kiekvieną aviacijos krizę. Nepaisant to, ši industrija yra linkusi atsitiesti.
Anot LAVIA valdybos pirmininko Jorio Gintilo, vidutiniškai aviacijai prireikia apie 12 mėnesių, kad smukę keleivių mastai grįžtų į įprastas vėžes. Tiesa ir atsigavimo tempai beveik visais atvejais viršydavo prognozes. Tačiau ar tiek laiko pakaks atsigauti industrijai po Covid-19 pandemijos, kurios „gylis“ viršijo visas ankstesnes krizes kartu sudėjus?
Keleivių pervežimas oru sumažėjo 70%
Didžiausią smūgį dėl pandemijos gavo keleivinius skrydžius vykdančios oro linijos. Kelionių draudimai lėmė, jog keleivių srautai globaliai sumažėjo apie 70%. Lietuvoje pervežamų keleivių kiekis – ne išimtis.
„Kasmet stabiliai augęs Lietuvoje oru pervežtų keleivių skaičius 2020 sumažėjo itin smarkiai,“ – teigia J. Gintilas. „2019 metais Lietuvos oro uostais keliavo 6,5 mln. keleivių, o 2020 – tik 1,8 mln., tai yra net 72% mažiau keleivių. Kaimyninėje Latvijoje, į Lietuvą panašioje dydžiu, geografine bei ekonomine padėtimi, keleivių kiekiu 2019 metais mus lenkusioje 17%, srautai sumažėjo net 75%.“
Asociacijos pirmininko teigimu, rinkos atsigavimas bus įtemptas: „Iš viso Europoje yra beveik 500 avialinijų ir virš 50 stambių vežėjų. Bendras šių įmonių valdomas orlaivių parkas siekia beveik 5000 keleivinių lėktuvų. Šiuo metu keleivių pervežimo rinka Europoje yra susitraukusi apie 50%., todėl dauguma orlaivių stovi ant žemės. Lėktuvų naudotojai intensyviai ieško galimybių juos grąžinti į maršrutus bei yra pasirengę santykinai nebrangiai juos įdarbinti naujose rinkose. Tai neabejotinai didina įtampą ir konkurenciją atsigaunančioje rinkoje, todėl džiaugtis mažu bankrutavusių aviacijos įmonių skaičiumi dar anksti.
Pandemijos krizės kontekste iš esmės visos „nacionalines avialinijos“ yra techninio bankroto būsenoje – jas gelbėti mokesčių mokėtojų sąskaita skiriamos beprecedentės sumos: Latvija skyrė 250 mln. eurų „AirBaltic“ avialinijoms, Austrija – 600 mln. eurų „Austrian Airlines“, Lenkija – 650 mln. eurų „LOT“, Prancūzija ir Olandija – 3.4 mlrd. eurų „AirFrance-KLM“, Vokietija – 6 mlrd. eurų „Lufthansa“ ir t.t.
Akivaizdu, kad kaip po 2001 Rugsėjo 11-tosios įvykių sąlygotos krizės, taip ir po dabartinės pandemijos Europoje, nacionalinės avialinijos pergyvens konsolidacijos procesą ir išliks tik stambiausi nacionaliniai vežėjai arba susiformuos mažesnių vežėjų aljansai,“ – įžvalgomis dalinosi Joris Gintilas.
Anot jo, Lietuva pandemiją gali panaudoti ir savo naudai. „Dėl Covid-19 pandemijos unikalių miestų jungčių (Vilnius-Ryga, Kaunas-Londonas, ir t.t.) rodiklis smuko beveik penktadaliu (18%). Kol daugelis miestų-porų bandys atstatyti savo susijungimą, kiti stengsis kurti naujas unikalias miestų poras. Tai gali tapti puikia galimybe Lietuvai praplėsti krypčių skaičių ir padidinti jau turimą 85 miestų-porų skaičių.“
Krovinių pervežimui oru – menki nuostoliai
LAVIA duomenimis, lyginant su keleivių pervežimu, krovinių pervežimai nukentėjo ženkliai mažiau, o oro uostai, daug dėmesio skyrę oro kroviniams, sugebėjo net užfiksuoti augimą. „Pandemija turėjo teigiamą įtaką Lietuvos krovinių transporto oru rinkai. 2019 metais Lietuvoje oru pervežta buvo 17 211 tonų krovinių, o 2020 šis skaičius paaugo 15% ir siekė jau 19 820 tonų,“ – komentavo Joris Gintilas. „Tuo tarpu Latvijoje neišvengta nuosmukio – krovinių kiekis sumažėjo 26%, iki 19 247 tonų.“
Krovinių gabenimo oru augimą nulėmė sudėtinga pandeminė padėtis. „Greitai išaugo poreikis medicininės įrangos bei prekių gabenimui, vėliau – ir vakcinų transportavimui. O kur dar ir pakitusi vartotojų elgsena, elektroninė prekyba. Pervežimas oru yra greičiausias būdas nugabenti krovinius iš taško a į tašką b, o kai buvo uždarytos valstybių sienos, tai neretai buvo ir vienintelis būdas tai padaryti,“ – komentavo LAVIA valdybos pirmininkas.
Po pandemijos regionai atsigaus ne vienodai
Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA duomenimis, skirtingiems regionams prireiks ne vienodai laiko tam, kad sugrįžtų į buvusias vėžes. Anot asociacijos valdybos pirmininko, atsigavimą skatina išaugęs kelionių troškulys, verslo kelionių skaičiaus didėjimas atsiveriant valstybėms bei pamažu gerėjanti ekonominė valstybių situacija. „Greičiausiai keleivinių skrydžių srautas į prieš pandeminį lygį grįš Kinijos vidaus rinkoje, dar 2021 metais turėtų būti pasiektas 2019 metų lygis. Kiek lėčiau atsigaus Šiaurės Amerikos vidaus, Šiaurės-rytų Azijos vidaus bei Okeanijos vidaus rinkos, kuriose 2019 metų apimtys bus pasiektos 2022 metais. Europa tuo tarpu į buvusį lygį sugrįš tik 2023 metais, kaip ir daugelis kitų regionų.“
Lietuvai sugrįžti į 2019 metų srautus užtruks. „Lietuvoje keleivių srautai per 2020 sumažėjo net 72%, tačiau jau dabar matomas sistemingas atsigavimas, nuoseklus keleivių srautų augimas. 2019 metų skaičius pasiekti turėtumėme taip pat 2023 metais,” – teigia J. Gintilas.
