Ieškodami automobilio būkite atidūs ir žinokite – jeigu jo kaina yra mažesnė nei 5 tūkst. eurų, už jį galite mokėti grynaisiais, tačiau jei kaina nors truputį didesnė, tokiu atveju visą sumą būtina sumokėti atliekant bankinį pavedimą. Kaip nurodo VMI, dalis žmonių klaidingai supranta tokius ribojimus ir už brangesnius nei 5 tūkst. eurų vertės pirkinius atsiskaito dalimis – dalį sumos moka grynaisiais, likusius pavedimu, bet tokių išimčių nėra ir toks atsiskaitymas taip pat laikomas įstatymo pažeidimu.
Kasdien šimtus naujų skelbimų su parduodamomis transporto priemonėmis apdorojančio vienio didžiausių skelbimų portalo Lietuvoje „Autogidas.lt“ atstovas Vytautas Raudonius pastebi, kad daliai pirkėjų ir pardavėjų tokie ribojimai nėra aktualūs, tačiau likusieji turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiu būdu turėtų atsiskaityti už perkamą automobilį.
„Mūsų skelbimų portale šiuo metu bene pusė visų parduodamų automobilių yra pigesni nei 5000 eurų. Taigi, perkant juos, pirkėjai gali atsiskaityti grynaisiais, tačiau yra dar beveik tiek pat automobilių, už kuriuos pirkėjai turėtų atsiskaityti išskirtinai tik bankiniu pavedimu“, – apžvelgia V. Raudonius.
Nors tiesiogiai automobilio pirkimo ir pardavimo procese skelbimų portalai nedalyvauja, tačiau skatina tik sąžiningą ir įstatymais numatytą proceso vykdymą, todėl tiek pirkėjus, tiek ir pardavėjus ragina susipažinti su savo teisėmis bei pareigomis.
„Ilgą laiką naudotų automobilių rinka Lietuvoje turėjo reguliavimo trūkumų, pavyzdžiui, buvo galima Vokietijoje nupirktą automobilį parduoti be jokio tiesioginio pardavėjo dalyvavimo sandoryje Lietuvoje, tai yra, pirkėjui pasirašyti buvo duodamas vadinamasis „kauferis“. Tokiu būdu pardavėjas nemokėdavo mokesčių, o pirkėjas galėdavo mokėti mažesnę kainą, tačiau prarasdavo dalį savo teisių. Šią problemą padėjo išspręsti SDK kodo atsiradimas ir matome, kad tai veiksminga priemonė.
Grynųjų pinigų ribojimas taip pat turi privalumų. Penki tūkstančiai daugeliui tikrai yra reikšminga suma, kurią turint su savimi grynaisiais galima lengvai prarasti – tapti sukčių ar vagių auka, galų gale prarasti ir dėl savo neapdairumo. Tai galioja tiek pirkėjams, tiek ir pardavėjams. Todėl toks saugiklis turi naudos ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir sandorio šalims“, – pastebi „Autogidas.lt“ atstovas V. Raudonius.
Tiek VMI pateikiami duomenys, tiek transporto priemonių skelbimų portalo statistika, o galų gale ir riedančių mūsų keliais transporto priemonių amžius, viršijantis 15 metų rodo, jog tokie ribojimai aktualūs nemažai daliai automobilių pirkėjų ir pardavėjų. Pastarieji turi skirtingą požiūrį į tokius ribojimus.
Vienos automobiliais prekiaujančios įmonės atstovas, nenorėjęs viešinti savo vardo siekdamas išvengti papildomo VMI dėmesio, teigia, jog yra būdų, kaip šią sistemą apeiti. Tokie ribojimai tik sukelia papildomų rūpesčių, kurie nėra naudingi nei pirkėjui, nei pardavėjui.
„Kai parduodame automobilį, mes pateikiame tris dokumentus – pirkimo/pardavimo sutartį, kur yra įrašyta sandorio suma, PVM ataskaitą ir grynųjų pinigų priėmimo aktą. Visi dokumentai keliauja į VMI. Tai koks skirtumas, ar sumokėta grynais ar pavedimu? Juk visi duomenys yra pateikiami, mokesčiai sumokami“, – pastebi vienos automobiliais prekiaujančios įmonės atstovas.
Mūsų visuomenėje ypač vyresni žmonės įpratę kaupti grynuosius ir juos taupyti. Juo labiau, kad per savo amžių jie yra patyrę nemažai bankų griūčių ir įvairų infliacijos bei pinigų nuvertėjimo atvejų. Todėl šis ribojimas itin skaudus vyresnei auditorijai.
„Įsivaizduokite, atvyksta pirkėjai iš atokesnės vietovės, kurie yra sutaupę sumą grynaisiais, bet sumokėti negali. Jie privalo keliauti į banką, kurie šiuo metu net nepriima be išankstinės registracijos, ten turi gaišti laiką, tam pačiam bankui administravimo mokesčius sumokėti. Aš nematau jokios naudos, tik papildomus rūpesčius“, – pastebi anoniminiu likti panoręs pašnekovas.
„Žinote, kaip vyksta, kai siūloma sumažinti automobilio kainą? Pardavėjas pirkėjui pateikia pasiūlymą, kad jei nori mažesnės kainos, pirkimo/pardavimo sutartyje nurodoma mažesnė suma, tokiu būdu sumažinamas PVM arba jo apskritai nereikia mokėti. Pirkėjas sutaupo pirkdamas, pardavėjas nemoka mokesčių, ar moka minimalią jų sumą,“ – sako automobilių prekeivis.
Kas tokiu atveju nukenčia – žinoma, valstybė.
Tuo metu naudotų automobilių pardavėjų „Longo“ Lietuvos padalinio vadovas Paulius Valiukėnas sveikina bandymus riboti atsiskaitymus grynaisiais ir tokioje tvarkoje įžvelgia daugiau naudos, nei trūkumų.
„Mūsų įmonė dar prieš įsigaliojant šiems apribojimams taikė politiką parduodant automobilius atsiskaityti tik banko pavedimais. Viena iš priežasčių labai elementari – tuos pinigus reikia kažkur saugoti, yra rizika juos prarasti, galiausiai reikia inkasuoti. Tai papildomi rūpesčiai, kurie mums, kaip pardavėjams, visiškai nereikalingi. Kai visi atsiskaitymai vykdomi tik bankiniais pavedimais, tai supaprastina visą apskaitą.
Kadangi mūsų įmonė veikia ir Latvijoje bei Estijoje, bendraujant su kolegomis jiems kildavo nuostaba, kodėl pas mus nėra jokių ribojimų mokant grynaisiais. Pas juos tai buvo įvesta anksčiau, Lietuva šiuos ribojimus įvedė paskutinė. Taigi, tai nėra tik pas mus taikoma praktika. Mums nebūtų problemų net jei ribojama suma būtų sumažinta dar labiau“, – teigia P. Valiukėnas.
Kalbant apie klientus, kurių per dieną įmonėje kartais sulaukiama ir po kelias dešimtis, iki šiol nekilo didesnių nesklandumų dėl to, jog galioja atsiskaitymų grynaisiais ribojimai. Dažniausiai tokie klausimai išsprendžiami be nesklandumų.
„Kol kas turėjome tik vieną klientą, kuris atsisakė pirkti automobilį tik dėl to, jog nebuvo galimybės visą sumą sumokėti grynaisiais. Kartais pasitaiko klientų, kurie nežino apie taikomus apribojimus, bet viskas išsprendžiama, nes galima nuvykti į banką, reikiamą sumą įnešti į savo sąskaitą ir atlikti pavedimą.
Tokie ribojimai nekelia problemų nei sąžiningiems pirkėjams, nei pardavėjams. Jei visi pinigai mokami sąžiningai, o pirkėjai gali pagrįsti pinigų kilmę, nėra jokių problemų. Manau, problemų gali kilti nebent tiems, kurie veiklą vykdo nesąžiningai, tiek kalbant apie pardavėjus, tiek apie pirkėjus, kurie, pavyzdžiui, pajamas gauna nelegaliai“, – mano P. Valiukėnas.
Tokia tvarka naudinga patiems pirkėjams, nes pirkimo/pardavimo sutartyje nurodoma visa už automobilį mokama suma, tai atsispindi ir bankiniame pavedime, todėl jei kyla pretenzijų dėl automobilio ir norima jį gražinti ar susigrąžinti sumokėtą sumą, lengva įrodyti galimus finansinius nuostolius.
Pavyzdžiui, jeigu automobilis kainavo 7 tūkst., tačiau pirkimo pardavimo sutartyje nurodoma mažesnė suma, sakykim 3 tūkstančiai, tai kilus ginčui pirkėjui labai sunku įrodyti, kiek jis sumokėjo iš tikrųjų. Todėl net patenkinus pretenziją tarkim dėl nekokybiško automobilio, pirkėjas atgautų tik tą sumą, kuri buvo oficialiai deklaruota.
VMI savo ruožtu primena, kad tam tikrai atvejais, grynųjų pinigų ribojimai gali būti netaikomi, tačiau tam turi būti pateikiamos objektyvios priežastys, pavyzdžiui, ryšio sutrikimai, kurie neleido atlikti bankinio pavedimo.
Bet tokiu atveju būtina įrodyti, jog atsiskaitymas turėjo būti atliekamas būtent tuo metu ir nebuvo galimybės palaukti. Taip pat akcentuojama, kad didesnės vertės pirkiniai, pavyzdžiui, automobiliai, nėra spontaniški, tai yra, pirkėjai juos planuoja iš anksto, todėl reikiamą pinigų sumą įnešti į banko sąskaitą galima prieš pirkimą, o pardavėjams primenama, kad jie gali perspėti pirkėjus apie Lietuvoje taikomus atsiskaitymų grynaisiais ribojimus ir tokiu būdu palengvinti situaciją tiek sau, tiek ir savo klientams.
