Sirai šiuo metu sudaro didžiausią pabėgėlių bendruomenę pasaulyje ir skaičiumi aplenkė seniausią ir didžiausią palestiniečių pabėgėlių bendruomenę.
Kada prasidėjo Sirijos pabėgėlių krizė?
Sirijos pabėgėlių krizė kilo 2011 m. kovo mėn. vyriausybei žiauriai susidorojus su viešomis demonstracijomis, kurių metu grupė paauglių buvo suimti dėl antivyriausybinių grafičių pietiniame Daraa mieste. Suėmimai sukėlė viešas demonstracijas visoje Sirijoje, kurias žiauriai malšino vyriausybės saugumo pajėgos. Konfliktas greitai paaštrėjo ir šalyje įsiplieskė pilietinis karas, dėl kurio milijonai sirų šeimų buvo priversti palikti savo namus. Po dešimties metų Sirijos pabėgėlių skaičius beveik nesumažėjo ir daugiau nei 13 milijonų žmonių vis dar reikia humanitarinės pagalbos, iš kurių 6 milijonams tokia pagalba yra gyvybės arba mirties klausimas.
Kas šiuo metu vyksta Sirijos šiaurės vakarų regione – konkrečiai Idlibe?
Sirijos šiaurės vakarų Idlibo provincijoje, esančioje prie Turkijos sienos, vyksta kariniai veiksmai, kurie generuoja pabėgėlių srautus prie ES sienų. Provincijoje, kurios plotas tik kaip dešimtadalis Lietuvos – 6 tūkst. kv. km, gyvena tiek pat žmonių, kiek Lietuvoje, – apie 3 mln. sirų, iš jų tik kiek per 1 mln. yra vietiniai provincijos gyventojai, likę – Sirijos opozicijos kovotojai su šeimomis ir šalininkais. Praėjusių metų žiemą Sirijos šiaurės vakarų regione siautėjo liūtys, stiprūs vėjai ir potvyniai, kurie sunaikino palapines, maisto atsargas ir paliko dešimtis tūkstančių perkeltų Sirijos šeimų be pastogės šalčiausiais mėnesiais. Nukentėjo daugiau nei 140 000 žmonių, sugriauta mažiausiai 25 000 palapinių, kurios buvo jų namai.
Smurto protrūkiai Idlibe 2019 m. gruodį ir 2020 m. vasarį privertė dar vieną milijoną žmonių palikti savo namus. Dauguma – apie 80% – pabėgusių iš Idlibo ir aplinkinių vietovių yra moterys ir vaikai.
Kur gyvena pabėgėliai iš Sirijos? Ar visi Sirijos pabėgėliai gyvena pabėgėlių stovyklose?
Sirijos pabėgėliai per visą šią jau dešimtmetį vykstančią migracijos krizę prieglobsčio prašėsi daugiau nei 130 šalių, tačiau didžioji dauguma jų gyvena kaimyninėse regiono šalyse, pavyzdžiui, Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Irake ir Egipte. Vien Turkijoje gyvena daugiausia gyventojų – 3,6 milijono.
Maždaug 92% pabėgėlių, pabėgusių į kaimynines šalis, gyvena kaimo ir miesto aplinkoje, o tik maždaug penki procentai gyvena pabėgėlių stovyklose. Tačiau gyvenimas ne pabėgėlių stovyklose nebūtinai reiškia sėkmę ar stabilumą. Daugiau nei 70% Sirijos pabėgėlių gyvena skurde, turi ribotas galimybes gauti pagrindines paslaugas, išsilavinimą ar darbo galimybes. Svarbu pažymėti, kad pabėgę sirai turi ir mažai galimybių grįžti į savo namus.
Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 500 sirų. Oficialų statusą įgiję sirų pabėgėliai aktyviai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Jie naudojasi informavimo, konsultavimo bei tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis. Užimtumo tarnybos duomenimis, didelė dalis Sirijos piliečių yra įgiję kirpėjo kvalifikaciją.
Kokie yra didžiausi Sirijos iššūkiai?
Skurdas ir nedarbas yra vieni didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Sirijos pabėgėliai, kurie dar labiau paaštrėjo per COVID-19 pandemiją. Daugiau nei 70% Sirijos pabėgėlių gyvena skurde, o Pasaulio banko bei Jungtinių Tautų migracijos ir pabėgėlių agentūros ataskaitoje skaičiuojama, kad vienas milijonas Sirijos pabėgėlių įtraukia 4,4 mln. juos priimančių bendruomenių Jordanijoje, Libane ir Irake į skurdą.
Milijonai žmonių prarado pragyvenimo šaltinį ir vis labiau negali patenkinti savo pagrindinių poreikių – gauti švaraus vandens, elektros, maisto, vaistų ar galimybę susimokėti už būsto nuomą. Dėl ekonomikos nuosmukio jiems taip pat iškilo daugybė apsaugos pavojų, tokių kaip priverstinis vaikų darbas, smurtas dėl lyties, ankstyvos santuokos ir kitos išnaudojimo formos.
Migrantams, gyvenantiems pabėgėlių stovyklose ar panašiose situacijose, taip pat kyla didesnė rizika užsikrėsti COVID-19. Perpildyti žmonių srautai pabėgėlių stovyklose apsunkina visuomenės sveikatos priemonių, tokių kaip dažnas rankų plovimas ir fizinio atstumo išlaikymas, praktikavimą.
Kaip ši krizė paveikė Sirijos vaikus?
Dešimt metų vykstanti krizė padarė didelį poveikį Sirijos vaikams. Jie patyrė fizinį smurtą ir kitus beatodairiškus išpuolius, prarado savo artimuosius, namus, turtą ir viską, ką kažkada turėjo. Jie užaugo absoliučiai nieko nežinodami, išskyrus vieną gyvenimo būdą – krizę. Šiandien maždaug 45% Sirijos pabėgėlių regione yra jaunesni nei 18 metų ir daugiau nei trečdalis jų neturi galimybės gauti jokio išsilavinimo. 2,5 mln. Sirijos vaikų yra priversti bėgti iš namų, 3 mln. vaikų stokoja pilnavertės mitybos, reikalingos jų vystymuisi ir sveikatai. Sirijos šiaurės vakaruose milijonai vaikų tebėra perkelti iš savo namų į laikinas stovyklas, daugeliui šeimų tenka dažnai bėgti nuo smurto ieškant saugumo.
Šeimoms tenka iškęsti ekonominės krizės ir augančio maisto stygiaus pasekmes – daugeliui sunkiai sekasi sudurti galą su galu, dėl to maždaug pusė milijono vaikų čia nuolat neprivalgo. COVID-19 pandemija šią krizę pagilino dar labiau. Iki 2021 m. kovo pabaigos buvo pranešta apie 48 tūkst. COVID-19 atvejų, nors dėl riboto testavimo tikrieji skaičiai tikriausiai yra daug didesni.
Vaikų teisės šios krizės metu yra pažeidžiamos kasdien. Daugybė sunkių vaikų teisių pažeidimų – verbavimas į kovotojų būrius, pagrobimai, žudymai ir žalojimai – čia nuolat tęsiasi. Vis daugiau Sirijos vaikų tampa vaikų darbo aukomis, o tokių atvejų Libane per vienerius metus beveik padvigubėjo.
Tuo tarpu švietimo sistema yra perkrauta, nepakankamai finansuojama ir fragmentuota. Anot UNICEF, 2,45 mln. vaikų Sirijoje nelanko mokyklos, o tie vaikai, kurie gali lankyti pamokas, dažnai mokosi sausakimšose klasėse ir pastatuose, kur nėra tinkamų sanitarinių sąlygų ir vandens, elektros, šildymo ar ventiliacijos.
Milijonams sirų vaikų reikia vienokios ar kitokios humanitarinės pagalbos.
Parengta įgyvendinant projektą „Būkim pažįstami“.
