Skaidriai dirbančio ID – vienas iš kovos su nelegalaus darbo šešėliu būdų

Nelegalus darbas statybų sektoriuje – viena giliausių žaizdų šalyje, kuri, bėgant metams, ne mažėja, o tampa vis labiau skausminga. Siekiančius išsaugoti nedarbo išmoką ir tuo pačiu papildomai užsidirbti nuolat lydi baimė ir grėsmė būti sučiuptiems, tačiau, panašu, kad tai nesustabdo nuo neteisėtų pasirinkimų.
Statybininkai
Statybininkai / 123rf.com

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, apskritai nelegaliai dirbusių asmenų šiais metais buvo nustatyta 160 daugiau nei pernai.

Kovojant su nelegalaus darbo šešėliu šiame sektoriuje, Lietuvoje nuo šių metų balandžio mėn. pasitelkiamas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas (skaidriai dirbančio ID), kurį bet kada gali patikrinti VDI ir kitų suinteresuotų institucijų inspektoriai. Pabrėžtina, kad skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas aktualus tik statybvietėse statybos darbus atliekantiems asmenims, jų darbdaviams ir užsakovams (rangovams).

„Su nelegaliu darbu šalyje kovojama jau daugybę metų, tačiau apmaudu, kad pažeidimų nemažėja. Ši problema dažniau pastebima individualiame statybų sektoriuje. Taip pat rizikuoti ir dirbti nelegaliai pasiryžę ir iš kitų šalių atvykę žmonės“, – akcentuoja vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.

VDI nuotr./Dalius Čeponas
VDI nuotr./Dalius Čeponas

Dirbant neoficialiai, tarkime, statybų sektoriuje, kuris yra laikomas vienu pavojingiausių, nėra užtikrinama tinkama darbuotojų sauga ir kitos teisės, o darbdaviai rizikuoja savo verslo ateitimi. Anot D.Čepono, nelegaliai dirbantys asmenys net neturi socialinio draudimo, todėl negali sulaukti tinkamos finansinės pagalbos patyrę traumų ar pablogėjus sveikatai, taip pat negali investuoti į savo ateitį ir įgyvendinti tam tikrų gyvenimo kokybę užtikrinančių planų: išsimokėtinai įsigyti didesnių pirkinių, gauti būsto ar automobilio paskolos. Nutinka ir taip, kai nelegaliai dirbančius žmones apgauna darbdaviai, prieš tai prižadėję ne tik laiku mokamą atlyginimą, bet ir kitų garantijų.

Dirbančių nelegaliai – vis dar nemažai

Siekiant mažinti nelegalaus darbo šešėlį šalyje, šių metų balandžio mėn. įsigaliojo pakeisti teisės aktai dėl skaidriai dirbančio ID. Ką tai reiškia? Statybvietėje statybos darbus atliekantiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, savarankiškai dirbantiems asmenims arba į Lietuvą komandiruotiems darbuotojams privaloma turėti skaidriai dirbančio ID – unikalų, „Sodros“ sistemoje suformuotą QR kodą. Šiame kode užšifruoti darbuotojo duomenys, patvirtinantys jo darbo įsipareigojimų ir veiklos skaidrumą.

„Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas padeda atpažinti ne tik legaliai dirbančius asmenis, bet ir tuos, kurie dirba neteisėtai. VDI inspektoriai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), policijos pareigūnai ar statybų rangovai nuo pat pirmos skaidriai dirbančio ID įsigaliojimo dienos tikrina statybvietėse dirbančius asmenis. Visgi tenka susidurti su liūdna realybe ir kasmet užfiksuoti šimtus žmonių, kurie vis dar dirba nelegaliai. Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais nelegaliai dirbančių asmenų ir asmenų, įdarbintų nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, skaičius viršijo 2 900, ir didžiausia tokių darbuotojų dalis vis dar – statybų sektoriuje“, – akcentuoja specialistas.

Skaidriai dirbančio ID privalo turėti statybvietėje pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, vykdantieji savarankišką veiklą, taip pat pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai bei į Lietuvą komandiruoti darbuotojai.

VDI nuotr./Dalius Čeponas
VDI nuotr./Dalius Čeponas

Pažeidus taisykles, gresia baudos

D.Čeponas pažymi, kad skaidriai dirbančio ID kodu naudotis itin paprasta, mat jį galima ne tik atsispausdinti, bet ir atsisiųsti į išmanųjį prietaisą – mobilųjį telefoną, kompiuterį ar planšetinį kompiuterį. Šis kodas galios tol, kol darbuotojas dirbs įmonėje arba pats nutrauks savarankiškai vykdomą veiklą, baigsis komandiruotės terminas ar mažosios bendrijos vadovas praras savo statusą.

„Siekiant išvengti galimų nemalonumų, kiekvienas statytojas ar įgaliotas rangovas kiekvieną dieną privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio ID kodą. Be to, turi būti pasirūpinta, kad statybų aikštelės darbuotojai būtų teisingai identifikuoti, t. y. tie asmenys, kurie statybvietėje statybos darbų neatlieka, patikros metu būtų identifikuoti pagal nustatytas priemones ir registraciją“, – paaiškina vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas D.Čeponas.

Visgi nusižengus taisyklėms gali laukti rimtos finansinės pasekmės. Inspektoriams užfiksavus nelegalų darbą, bus panaikintas bedarbio statusas ir gaunamos išmokos, o socialines įmokas, pavyzdžiui, privalomojo sveikatos draudimo, reikės susimokėti patiems.

Negana to, asmenys, pažeidę skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimus, yra baudžiami nuo 500 iki 1 100 Eur baudomis, o pažeidimą įvykdę pakartotinai – nuo 1 100 iki 2 550 Eur. Už statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų nevykdymą juridiniam asmeniui – statytojui arba įgaliotam rangovui – gali grėsti ir dar didesnės baudos – nuo 2 iki 5 tūkst. Eur, o nusižengus antrą kartą suma didėja net iki 5–7 tūkst. Eur.

„Vykdomų patikrų tikslas nėra užfiksuoti kuo daugiau nusižengimų ar pričiupti dirbančius nelegaliai. Norime paskatinti visuomenės narius ne tik vadovautis šalies įstatymais, bet ir atidžiau rūpintis savo gerove, darbo vietos saugumu, garantijomis ir, galų gale, tapti visaverte darbo komandos dalimi. Svarbu suprasti, kad sąžiningas darbas sukuria užtikrintumą ir yra viena iš svaresnių žmogiškųjų vertybių“, – sako specialistas.

Į VDI galite kreiptis:

  • el. paštu info@vdi.lt, raštu ir VDI „Facebook“ paskyroje
  • telefonu (8 5) 213 9772
  • per mobiliųjų įrenginių programėlę „Žinok teises“ („Google Play“, „Apple Store“)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis