Statistika teigia, jog šiuo metu Lietuvoje krovinių pervežimas autotransportu sudaro 64 proc., visų pervežimų, geležinkeliais – 29 proc., o vandens transportu 6 proc., iš kurių vidaus vandens keliais vos 1 proc. Dažniausiai šiuo metu laivais plukdomi konteineriai, mediena, gelžbetoniniai gaminiai, skalda, grūdai, didžiagabaričiai ir sunkiasvoriai kroviniai.
Štai ir šių metų lapkričio 4 d. rytą krovininėje Marvelės prieplaukoje Kaune užvirė krovos darbai. Čia buvo pakrautos keturios įspūdingo dydžio metalinės talpyklos į akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau VVKD) operuojamą baržą. Išskirtinio dydžio stambiagabaritinis krovinys, kurį sudarė 4 metalinės talpyklos, kurių didžiausia 22 metrų ilgio, 6 metro skersmens ir aukščio, buvo sėkmingai atplukdytas Nemunu į Klaipėdos uostą.
Nemunu į Klaipėdą buvo atplukdytos vienos seniausių metalo apdirbimo sektoriaus įmonių Lietuvoje, didžiausios regione slėginių indų gamintojos „Astra” metalinės talpyklos. Barža krovinį Nemunu ir Kuršių mariomis į Klaipėdos uostą atplukdė lapkričio 6 d. Barža krovinį plukdė šviesiuoju paros metu, naktimis, siekiant maksimalaus saugumo, barža neplaukė. Iš Klaipėdos uosto stambiagabaritinis krovinys bus plukdomas į Švediją.
Minėto krovinio logistiką koordinavo tarptautinė transporto bei ekspedijavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „Permitas”, kurios direktorius Rytis Badaras pasakoja: „Organizuojant sudėtingus maršrutus jau ne pirmą kartą renkamės vidaus vandens kelią Kaunas-Klaipėda. Dar pernai vasarą turėjome sėkmingą patirtį. Dažnu atveju tik vandens keliais galime plukdyti negabaritinius, sudėtingus krovinius. Kuriant draugišką aplinkai transporto sistemą, tikime, kad krovinių kiekis Nemunu tik didės. Žinoma, tai ir didžiulė ekonominė nauda.”
„Kiekvienas unikalus krovinys reikalauja preciziško planavimo ir aukšto visų bendradarbiaujančių šalių profesionalumo. Vandens transportas – strategiškai svarbi šalies transporto arterija ir alternatyva sausumos keliams, ekologiškiausias, praktiškai nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias. Mūsų neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai puiki alternatyva stambiagabaritinių ir nestandartinių krovinių gabenimui. Vakarų Europoje vandens transportas – tai plačiai išvystytas krovinių gabenimo būdas, gamtą tausojantis, ekologiškas ir daug pigesnis nei pervežimas keliais" – sako Vladimiras Vinokurovas, akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.
Gamtinės sąlygos plėtoti krovinių vežimą vidaus vandenimis yra
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų praėjusiais metais atliktas tyrimas atskleidė – plėtojant vandens kelių transportą, gyventojams mažėtų spūstys ir avarijų rizikos keliuose. Išaugęs vandens kelių transportas padėtų sumažinti didžiulį krovininių automobilių išmetamą šiltnamio dujų (CO2) kiekį, kuris Lietuvoje sudaro 45 proc. viso išmetamo CO2 kiekio. Bendrovės turėtų galimybę gabenti iš esmės bet kokio svorio bei gabaritų krovinius – vidaus vandenų laivyba yra neriboto pralaidumo. Remiantis moksliniais skaičiavimais, realiai vidaus vandenų laivyba iš kelių transporto galėtų perimti 5 mln. tonų krovinių per metus.
Vidaus vandens kelių direkcijos manymu, šis skaičius gali pasiekti ir 10 mln., tai yra maždaug 10 proc. viso šalies vidaus krovinių srauto. Lietuvos valstybė skatina alternatyvių logistikos galimybių plėtrą, kurios būtų mažiau taršios, mažintų sausumos kelių apkrovimą ir nusidėvėjimą, mažintų kamščius. Tam gamtinės sąlygos yra, o Direkcija aktyviai dirba plėtodama infrastuktūra ir kurdama laivyną.
Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, kuris yra TEN-T tinklo kelias E41. Ši pagrindinė Lietuvos vidaus vandenų kelių arterija šiuo metu yra modernizuojama vykdant bunų projektą, kuris leis užtikrinti reikiamus navigacijai gylius. „Galime labai pasidžiaugti, jog 2022 metais visą navigacijos sezoną buvo išlaikyti laivybai reikalingi gyliai, nors šiemet visoje Europoje vandens lygis vandens keliuose buvo nukritęs kaip niekad žemai. Lietuvoje vandens lygio pažemėjimas fiksuotas tik nuo rugpjūčio mėn. nors sąlygos laivybai išliko labai geros“, – pasakoja laivybos direktorius A.Rimas.
Taip pat Vidaus vandens kelių direkcija plečia infrastruktūrą – Kaune, šalia „Via Baltica“ kelio, plečiama Marvelės prieplauka, skirta krovininių ir kitų laivų aptarnavimui bei krovinių laikymui. Gamybinei-prekybinei veiklai užtikrinti skirtas ir Nemuną su Kuršių mariomis jungiančioje Atmatoje įsikūręs Uostadvario vidaus vandenų uostas. Be to Vidaus kelių direkcija stato 1800 tonų keliamosios galios baržą. Ši barža galės gabenti 80–90 vilkikų atitinkantį krovinį. Šiuo metu kroviniui transportui naudojamos iki 1000 tonų talpos baržos, varomos dyzeliniais stūmikais. Tačiau VVKD intensyviai dirba ties daug žadančiu elektrinio baržos stūmiko projektu.
Sukurtas elektrinis baržų stūmikas galės pakeisti 90 sunkvežimių
Įprastai laikoma, kad krovininio automobilio keliamoji galia vidutiniškai yra 20 tonų. Tuo tarpu, elektrinis stūmikas gali stumti iki1800 tonų sveriančiu kroviniu pakrautą baržą. Toks laivas gali pakeisti net 90–100 sunkvežimių.
Ambicingas elektrinio baržų vilkiko koncepcinis projektas buvo sukurtas 2021 metais. Projektas išsiskiria net keliais inovatyviais aspektais, kurie apima planuojamą kelionės ilgį bei laivo dizainą. 20-26 metrų ilgio laivas su viena pakrova galėtų nuplaukti 220 km. Tuo tarpu iki šiol kurti stūmikai tegali nuplaukti 50–70 km. 20–26 m ilgio baržų stūmikas turės 1,4 m grimzlę, kad būtų tinkamas plaukioti sekliuose vidaus vandenyse. Pasroviui stumdamas krovinį esant 85% variklio apkrovai laivas galės išvystyti apie 22 km/h greitį, o prieš srovę judėti apie 18 km/ h greičiu.
„Elektrinis baržų stūmikas, leistų pasiekti nulines CO2 emisijas. Todėl jis yra itin svarbus siekiant paskatinti krovinių gabenimą Nemunu ir plėtoti šalyje žaliąsias transporto grandines. Įsivaizduokite, kad milijonai tonų gali būti pergabenami nekenkiant aplinkai ir nuimant tūkstančių vilkikų apkrovas nuo autostrados Kaunas–Klaipėda. Įgyvendinę elektrinio stūmiko projektą, būtume pirmieji Europoje turintys elektrinį vidaus laivyną“, – tikino direkcijos vadovas V.Vinokurovas.
„Vidaus vandens kelių direkcija yra sudariusi preliminarius susitarimus su potencialiais krovinių vežėjais. Susidomėjimas didžiulis, nes vandens keliais galima plukdyti bet kokios rūšies krovinius. Didžiausia ekonominė nauda yra taip transportuojant nestandartinių gabaritų, labai sunkius ir birius krovinius. Vidaus vandenų kelių naudojimas maršrutu Kaunas–Klaipėda yra žymiai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo alternatyva kelių transportui“, – pasakoja Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
