„Tai štai dabar ką padarė mūsų išsigimėlių valdžia? Ji sunaikino sodą. Nėra sodos parduotuvėse. Nu nėra niekur sodos pirkti“, – valdžią dėl sodos trūkumo vaizdo įraše kaltino jo autorius.
Tačiau tai nėra tiesa. Iš parduotuvių lentynų soda dingo ne valdžios sprendimu, o dėl to, kad didžiausiu jos importuotoju iki šiol buvo karinę agresiją prieš Ukrainą pradėjusi Rusija.
Kaip 15min atskleidė prekybos centrų atstovai, šiuo metu jau ieškoma sodos tiekėjų iš kitų šalių, tad problema netrukus turėtų būti išspręsta.
Vaizdo įraše kalbėtojas vadina sodą „vaistu nuo visų ligų“ ir tvirtina, kad ši gali gydyti net onkologinius susirgimus. Tačiau tam prieštarauja specialistai.
Lentynų tuštėjimo metas
Karas Ukrainoje neigiamai paveikė kai kurių prekių tiekimą – pavyzdžiui, sodos lentynos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse pirkėjus pasitinka ištuštėjusios.
Prieš karą absoliučiai didžiąją dalį maistinės sodos Lietuvos prekybos tinklams patiekdavo Rusija.
Tačiau šiai užpuolus Ukrainą ir Lietuvoje veikiantiems prekybos tinklams atsisakius rusiškų gaminių, jos ėmė trūkti.
Maisto produktų, tarp jų sodos, fasavimu ir gamyba užsiimančios įmonės „Kornita“ direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Margevičius 15min sakė, kad rusiška soda iki karo užėmė 90 proc. Lietuvos rinkos.
Šiuo metu „Kornita“ ją vežasi iš Bosnijos ir Hercegovinos.
„Padarėme viską, kad atsivežtume jos kaip įmanoma daugiau, mūsų pardavimai kovo mėnesį išaugo 10 kartų“, – 15min sakė R.Margevičius.
Ieško išeičių
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, 15min pateiktame komentare pažymėjo, kad sodos trūkumas dar vis išlieka.
„Pagrindinė problema, kad sodą tiekėjai daugiausia veždavo iš Rusijos. Atsisakius rusiškos kilmės produktų, mūsų tinkle liko vienos rūšies soda, kuri išperkama labai greitai.
Šiuo metu intensyviai ieškome alternatyvų, kad sodos lentynose netrūktų ir tiekimas būtų atstatytas“, – komentavo tinklo atstovė.
Tinklo „Rimi“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė ramino, kad situacija nėra kritinė.
„Poreikis sodai išaugo nuo karo Ukrainoje pradžios, kai žmonės matydami riziką, kad jos gali pritrūkti, skubėjo šiuo produktu apsirūpinti ateičiai.
Jau porą mėnesių sodos tiesiog nėra rinkoje – jos nespėjama gaminti. Situacija nėra kritinė, tiesiog reikia šiek tiek laiko, kol įmonės adaptuosis prie išaugusio pirkėjų poreikio.
„RIMI“ parduotuvių lentynose sodą bus galima rasti jau artimiausiu metu – planuojame prekybą atnaujinti kitą savaitę“, – tvirtino tinklo atstovė.
Pasak „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, problemų kilo iš prekybos centrų lentynų išėmus prekes iš Rusijos.
„Kai prasidėjus karui Ukrainoje iš savo lentynų išėmėme rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekes, kilo iššūkis dėl sodos – didžioji jos dalis buvo būtent iš Rusijos.
Alternatyvių tiekėjų ieškome intensyviai, kurį laiką galėjome pasiūlyti sodos iš Bosnijos ir Hercegovinos.
Vis dėlto šiuo metu bendrai rinkoje, ne tik Lietuvoje, sodos paklausa yra išaugusi. Dėl to kol kas negalime užtikrinti reikiamo sodos kiekio visose savo parduotuvėse. Atsiprašome pirkėjų dėl laikinų nepatogumų“, – apgailestavo tinklo atstovė.
Soda nėra vaistas
Apie tariamai gydomąsias sodos savybes socialiniuose tinkluose informacija pasirodo jau nebe pirmą kartą.
Šių metų vasarį „Facebook“ tinkle pasirodė pranešimas, neva įrodantis sodos efektyvumą prieš koronaviruso infekciją.
Tokiu teiginiu imta dalintis Pietų Korėjoje netrukus po to, kai šalyje buvo užregistruotas pirmasis omikron atmainos atvejis.
Šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. habil dr. Julius Kalibatas akcentavo, kad soda nėra tinkama priemonė kovai su koronavirusu.
„Kai soda pradedama vartoti gydymui, tai gali turėti labai neigiamą šalutinį poveikį. Skaitydamas pasaulinę literatūrą, niekur neradau, kad soda efektyviai veiktų virusą“, – pabrėžė jis.
Vakcina nuo koronaviruso, specialisto įsitikinimu, išlieka pagrindinė apsaugos priemonė.
Karoliniškių poliklinikos Vilniuje šeimos gydytoja Justė Latauskienė soda nepatarė gydyti ir galvos skausmo.
Soda negalėtų padėti ir nuo skrandžio skausmų, dalijosi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Vaistininkės teigimu, viena iš pacientų klaidų yra su skrandžio rūgštingumu kovoti pasitelkus sodą, mat jos išgėrus geriau pasijuntama tik trumpam, po to deginimo jausmas sugrįžta su dviguba jėga.
Po kurio laiko tokio sodos vartojimo pacientai ateina ieškoti pagalbos dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo ir skausmo.
Tokiu atveju gydymas užtrunka, reikia stipresnių vaistų bei ilgesnės gydymo trukmės, neretai prireikia ir gydytojo gastroenterologo konsultacijos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.