Kaip ir daugelis Mianmaro (didžiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijoje. Šalis sausumoje ribojasi su Bangladešu, Indija, Kinija, Laosu ir Tailandu. Šalies pakrantė ribojasi su Bengalijos įlanka – red. past.) kaimo jaunuolių, ji troško uždirbti pinigų. Mergina ir jos vaikystės draugas nuo savo gimtojo kaimo jau buvo įveikę 1000 km. Jie pasiekė pietinį šalies kyšulį. Čia apie 10 valandą lipo į valtį, kad Andamanų jūra pasiektų Tailandą. Ši kelionės atkarpa turėjo trukti vos 15 minučių.
Pora nežinojo, kad anksčiau tą rytą Indonezijos Sumatros pakrantėje įvyko galingas žemės drebėjimas. Indijos vandenyne jis sukėlė milžiniškas bangas.
Aš nepyktu. Aš nieko nekaltinu. Noriu padėkoti tiems, kurie išsaugojo jos kūną. Tai buvo mano dukters likimas.
Po dešimties dienų nuo dukters išvykimo jos motina sulaukė skambučio. Buvo pranešta, kad jos 20-etė dukra dingo jūroje ir tapo viena iš stichinės nelaimės aukų. Iš viso cunamis pražudė apie 230 000 žmonių 14 šalyse. Daugiau nei 5 000 mirė Tailando Andamanų jūros pakrantėje, kur bangos prarijo kurortų paplūdimius ir nušlavė žvejų kaimelius.
Plūduriavo ant plastikinio konteinerio
May Aye Nwe buvo palaidota anoniminiame kape. Cunamio aukų kapinėse ilsisi daugiau nei 400 neatpažintų kūnų. Jų antkapius žymi ne vardai, o skaičiai. Manoma, kad dauguma jų buvo nelegalūs darbo migrantai, todėl prie savęs ir neturėjo asmens dokumentų.
May Aye Nwe motina, 55 metų našlė Aye Pu, sako, kad tik dabar, nuo lemtingųjų Kalėdų praėjus dešimtmečiui, prasidėjo jos širdies žaizdų gijimo procesas: „Aš taip ilgai vyliausi, kad mano vaikas tiesiog pradingo.“
Tokių pavyzdžių buvo. Khin Htway Yee, kuriai šiuo metu 31-eri, išgyveno net jūroje apvirtus valčiai. Mergina regėjo, kaip nuskęsta jos draugas, tačiau net tada nepasidavė: „Aš kovojau už savo gyvenimą.“
Ji išgyveno, įsikibusi į plastikinį konteinerį. Plūduriuodama ant jo nusiyrė iki Tailando krantų. Buvo nelegalė, todėl bijojo arešto ir į jokias institucijas nesikreipė. Dvejus metus mergina dirbo nelegaliai ir tik po to grįžo namo.
Kodėl palaidojo anoniminiame kape?
Ir vis dėlto lieka neaišku, kodėl ir May Aye Nwe buvo čia palaidota cunamio aukų kapinėse Tailande. Kodėl ji buvo pažymėta numeriu PM66–TA1415, nors su savimi turėjo asmens tapatybės kortelę.
Daugumos kapinėse palaidotų kūnų tapatybė greičiausiai niekada nebus nustatyta, kai kurių šeimų kančioms dėl nežinomybės atėjo galas – po 10 metų laukimo.
Lapkritį vieno vyriškio iš Mianmaro kūnas buvo iškastas ir kremuotas pagal induistų papročius. Ceremonijoje dalyvavo jo 19 metų sūnus ir metais vyresnė duktė. Jie vis dar buvo Mianmare, kai abu jų tėvai, vykę dirbti į Tailandą, žuvo per cunamį. Vaikai pasekė tėvų pėdomis ir dabar gyvena pietų Tailande.
May Aye Nwe motina pernelyg neturtinga, kad vyktų į Tailandą atsiimti dukters kūno. Tačiau ji tikisi, kad jis bus kremuotas pagal budistų papročius.
„Aš nepyktu. Aš nieko nekaltinu. Noriu padėkoti tiems, kurie išsaugojo jos kūną, – verkdama kalbėjo moteris. – Tai buvo mano dukters likimas.“
Neturėjo perspėjimo sistemos
2004 m. Indijos vandenyno cunamis – plataus masto stichinė nelaimė, įvykusi 2004 m. gruodžio 26 d. Indijos vandenyno pakrančių regione.
Gruodžio 26 d. 00:58:53 (UTC) laiku įvyko 9,3 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo į vakarus nuo Sumatros, netoli Simeuluės salos. Vertikalūs žemės plutos judesiai sukėlė galingas cunamio bangas.
Dėl perspėjimo sistemos nebuvimo daugelis pakrančių gyventojų apie gresiančią nelaimę nieko nežinojo. Tankiai apgyvendintose pakrantėse neišvengta daug žmonių aukų. Žuvo apie 230 tūkst. žmonių, dešimtys tūkstančių dingo be žinios, virš milijono gyventojų neteko pastogės.
Labiausiai nukentėjo Indonezija (ypač Ačeho regionas), Šri Lanka, Tailandas, Maldyvai, Indija, Malaizija, Mianmaras, Somalis. Žuvo nemažai užsienio turistų (Švedijos, JAV, Australijos, Vokietijos ir kt.).
Dėl cunamio regionas patyrė humanitarinę nelaimę, ekonominį nuosmukį. 2004 m. Indijos vandenyno cunamis pagal aukų skaičių yra trečias iš visų žinomų cunamių (nusileidžia tik 1556 m. Šaansi ir 1976 m. Tangšano cunamiams Kinijoje).
