„The Atlantic“ siūlo pažvelgti į 2017-uosius metus ir išskiria dešimt svarbiausių rinkimų visame pasaulyje, kurie gali pateikti staigmenų.
Nyderlandų parlamento rinkimai – kovo 15-oji diena
Nyderlandų politikos radikalas Geertas Wildersas jau pagrasino, kad jei jo vadovaujama Laisvės partija laimės kovo mėnesio rinkimus, jis pasistengs šalį išvesti iš Europos Sąjungos.
Ekspertai šiuos rinkimus jau vadina galimu „Nexit“ – Nyderlandų pasitraukimu iš Europos Sąjungos, mėgdžiojant britų pavyzdį. Laisvės partija apklausose lenkia dabartinio šalies premjero Marko Ruttės vadovaujamą politinę jėgą.
G.Wildersas pasinaudojo ir neseniai vykusiu teismo procesu dėl jo pasisakymo, kad norėtų šalyje matyti mažiau migrantų iš Maroko. Olandų politiko teigimu, tai buvo procesas, nukreiptas prieš jo žodžio laisvę.
Laisvės partijos lyderis pagarsėjo savo antiislamiškais, prieš migrantų priėmimą nukreiptais pasisakymais. Jis siūlė drausti Koraną, mečečių statybas ir apmokestinti tradicinių musulmonių skarų nešiojimą.
Jei G.Wildersas ir laimės rinkimus, labai tikėtina, kad likusios partijos sudarys koaliciją, kad atsvertų poziciją galimo radikalų atėjimo į valdžią akivaizdoje.
Vis dėlto, tai susilpnins Nyderlandų valdžią Europos Sąjungai kylančių iššūkių fone.
Honkongo lyderio rinkimai – kovo 26-oji diena
Honkongas ir Kinija pastaruosius kelis dešimtmečius pakankamai darniai sugyveno vadovaudamiesi „viena šalis, dvi sistemos“ schema. Ši harmonija pamažu nyksta.
2014 metais Honkongo studentai surengė vadinamąją Skėčių revoliuciją, kai Pekinas pradėjo grasinti dar didesne įtaka. Honkongo miestui šiuo metu vadovauja lyderis, kurį renka 1200 asmenų rinkikų komitetas. Pekinas nori ir toliau išlaikyti galimybę tvirtinti rinkikus, o Honkongo žmonės nori tiesioginių rinkimų.
2012 metais išrinktas Kinijai palankus Leung Chun-yingas jau paskelbė, kad nesieks būti perrinktas Honkongo vadovu. Jo įpėdine matoma Naujosios Liaudies partijos lyderė, buvusi saugumo sekretorė Regina Ip.
Apklausose pirmauja finansų sekretorius Johnas Tsangas, palaikęs prieš kelis metus vykusius protestus ir vadinęs juos „stipria ir konstruktyvia jėga“. J.Tsangą palaiko 28 proc. rinkėjų. Tuo metu R.Ip turi tik 8 proc. palaikymą.
Pekinas neketina leisti J.Tsangui lengvai perimti šį svarbų postą. Kinijos lyderis Xi Jinpingas jau perspėjo Leung Chun-yingą, kad Pekinas nenori jokių pasikeitimų ir tuo labiau diskusijų apie galimą Honkongo nepriklausomybę.
Prancūzijos prezidento rinkimai – balandžio 23 d. ir gegužės 7 d.
Po 2016-ųjų rinkimų staigmenų daugelis klausė: ar Prancūzija bus kita? Praėjus trims dienoms po Donaldo Trumpo pergalės JAV Prancūzijos Nacionalinio Fronto lyderė Marine Le Pen pareiškė, kad dabar ji taps Prancūzijos prezidente.
Apklausos kol kas neleidžia to tikėtis, tačiau politologai spėja, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė pateks į antrąjį rinkimų turą. Jei prognozė išsipildys, rinkimų tiesiojoje gali nutikti visko.
Dabartinis šalies prezidentas Francois Hollande'as turi tik 4 proc. palaikymą, tad nusprendė šiuose rinkimuose nekandidatuoti. Centro dešinieji savo kandidatu jau išsirinko Francois Filloną, o socialistams savo kandidatą dar teks atrasti.
Jei visgi M.Le Pen pavyktų laimėti, tai įstumtų Europą į itin nepavydėtiną situaciją. Vienintele nuosaikia ir ES vienybę palaikančia politine lydere liktų Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Net jei Nacionalinio Fronto lyderė ir nepasieks išsvajotojo posto, jos oponentai priversti kalbėti griežtesne retorika bei užtikrinti, kad nesitaikstys su nevaldoma imigracija, terorizmo grėsme ir Europos Sąjungos viršenybe.
Pasaulio sveikatos organizacijos lyderio rinkimai – gegužės mėnesį
Pasaulio dėmesį patrauks ne tik nacionaliniai, bet ir tarptautinių organizacijų lyderių rinkimai. Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) teks išsirinkti savo vadovą.
Buvusi lyderė Margaret Chan sulaukė daug kritikos dėl neveiklumo bei lėto atsako Ebolos viruso plitimo akivaizdoje. Išgirdusi kritiką PSO nusprendė pakeisti lyderio rinkimų sistemą.
Anksčiau buvo iškeliamas vienas kandidatas, kurio kandidatūrai buvo pritariama arba ne. Dabar atsirado tikra konkurencija. Savo kandidatus iškėlė šešios šalys.
Pagrindiniu kandidatu laikomas buvęs Etiopijos sveikatos ir užsienio reikalų ministras Tedrosas Adhanomas Ghebreysusas, kurį palaiko dauguma Afrikos žemyno valstybių.
Jo konkurentas – buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Philippe'as Douste-Blazy, siūlantis universalią sveikatos apsaugos sistemą ir žadantis kovoti su didelėmis vaistų kainomis.
Kiekviena iš 190 PSO valstybių narių turi po vieną balsą, nepriklausomai nuo jų dydžio ar finansinių įnašų. Balsavimą, kaip ir kitose tarptautinėse organizacijose, daugiausiai lems regioninis solidarumas ir apsikeitimas politinėmis paslaugomis.
Irano prezidento rinkimai – gegužės 19-oji diena
2013-aisiais nuosaikusis Hassanas Rouhani nustebino pasaulį, įveikdamas konservatyvius konkurentus ir laimėdamas Irano rinkimus. Ar gali jis laimėti dar kartą?
Buvusį prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą kritikavęs H.Rouhani žadėjo pagerinti santykius su Vakarais, atgaivinti šalies ekonomiką ir pagerinti žmogaus teisių situaciją.
Situacija šioms reformoms nebuvo palanki, tačiau būtent H.Rouhani dėka pavyko sudaryti susitarimą dėl branduolinės programos, kuris išlaisvino Iraną nuo sankcijų.
Donaldo Trumpo išrinkimas šiam susitarimui kelia grėsmę, Irano ekonomika neatrodo itin aukštai kylanti, o žmogaus teisių gynybos siūlymai sulaukė ne itin entuziastingų reakcijų.
H.Rouhani gelbėja tai, kad jis neturi aiškaus konkurento. Buvęs šalies lyderis M.Ahmadinejadas norėjo vėl kelti savo kandidatūrą, tačiau tam nepritarė šalies dvasinis lyderis, ajatola Khamenei. Kol šalies konservatyvusis flangas neatrado savo lyderio, H.Rouhani išlieka rinkimų favoritu.
Ruandos lyderio rinkimai – rugpjūčio mėnuo
1994 metais Paulis Kagame vadovavo Ruandos patriotiniam frontui, kuris nuvertė genocidą organizavusią valdžią. Jis nusimetė karinę uniformą ir tapo šalies lyderiu.
Viceprezidento, gynybos ministro ir kariuomenės vado pozicijas P.Kagame užėmė iki 2000-ųjų, kai galutinai perėmė valdžią iš susikompromitavusio buvusio prezidento.
2003 metais jis pirmą kartą buvo išrinktas į prezidento postą. Šiemet jis jau paskelbė, kad kitų metų rinkimuose kandidatuos ir trečiajai penkerių metų kadencijai.
Praėjusiais metais Ruandos gyventojai nubalsavo už tai, kad P.Kagame prezidento poste galėtų išlikti net iki 2034-ųjų. Teoriškai JAV sąjungininku laikomas Ruandos lyderis kaltinamas žmogaus teisių pažeidimais.
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power buvo paraginusi P.Kagame palikti postą ir leisti kitiems varžytis 2017-ųjų rinkimuose, tačiau Ruandos lyderis, panašu, šios žinutės neišgirdo.
Kinijos politbiuro rinkimai 19-ajame Nacionaliniame Kongrese – spalio arba lapkričio mėnesį
Kai kurie svarbūs rinkimai neturi daug rinkėjų, slapto balsavimo, o sprendimai yra slepiami. Kitų metų rudenį Kinijoje vykstantys rinkimai pakeis Komunistų partijos politbiuro sudėtį ir gali sustiprinti šalies lyderio Xi Jinpingo poziciją.
Jo kolegos suteikė Xi Jinpingui „pagrindinio lyderio“ vardą, kurį turėjo Mao Zedongas, Deng Xiaopingas ir Jiang Zeminis, tačiau jis nebuvo suteiktas Hu Jintao. Tai geros žinios savo pozicijas stiprinti norinčiam Kinijos lyderiui.
Nacionalinio Kongreso metu bus renkami 24 politbiuro nariai ir 9 vykdomojo komiteto nariai. Abu valdantieji organai itin pakeis sudėtį, nes daugelis jų narių pasitrauks į pensiją dėl amžiaus apribojimų.
Nacionalinio Kongreso metu tradiciškai renkamas ir partijos lyderio įpėdinis. 63 metų Xi Jinpingas tikisi sugriauti šią tradiciją, pasilikdamas galimybę surasti sau palankesnį kandidatą arba netgi išsaugoti poziciją trečiai kadencijai.
Jei Nacionalinis Kongresas vyks be didesnių konfliktų, Vakaruose jis atgarsio nesulauks, bet jei į viešumą iškils bent menkiausi nesutarimai Komunistų partijoje, tai gali pakenkti ir globaliai ekonomikai.
Vokietijos federaliniai rinkimai – spalio 22-oji diena
Angela Merkel ketina dar kartą, jau ketvirtąjį varžytis dėl Vokietijos kanclerės posto. Kanclerės poziciją ji užima nuo 2005 metų ir per šiuos vienuolika metų tapo viena žymiausių Europos politikių.
Ji įtikino imtis taupymo priemonių, kad būtų išvengta visos euro zonos krizės, pasiūlė priimti daugiau nei milijoną pabėgėlių ir lyderiavo ES derinant bendrą atsaką į Rusijos agresiją,
Sociologinės apklausos leidžia prognozuoti, kad Vokietijos krikščionys demokratai praras vietų Bundestage, bet nepraras daugumos. Sigmaro Gabrielio socialdemokratai vis dar atsilieka dešimties procentų skirtumu.
Rinkimų staigmena gali tapti kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“, kritikuojanti imigrantų priėmimą, islamo plėtrą ir ES politiką. „Alternatyva Vokietijai“ puikiai pasirodė kai kurių Vokietijos žemių rinkimuose, kai kur nugalėjo krikščionis demokratus ir šiuo metu ją palaiko apie 13 proc. rinkėjų.
Ji gali sulaukti ir daugiau palaikymo, jei Vokietijos visuomenėje augs nusivylimas A.Merkel migrantų priėmimo politika. Jei A.Merkel visgi pralaimėtų, tai būtų milžiniškas smūgis ne tik jos partijai, bet ir visai Europos Sąjungai.
Pietų Korėjos prezidento rinkimai – gruodžio 20 d.
Daugelis Pietų Korėjos gyventojų prezidento rinkimų norėtų jau ir anksčiau laiko. Nacionalinė Asamblėja praėjusią savaitę balsavo tam, kad būtų pradėta į korupcijos skandalą įsivėlusios šalies lyderės Park Geun-hye apkalta.
Į korupcijos tinklą įsitraukė ir ilgametė šalies prezidentės draugė, „Korėjos Rasputinu“ vadinama Choi Soon-sil. Choi Soon-sil yra religinės sektos lyderio dukra. Šis lyderis buvo artimas Park Geun-hye tėvo, taip pat buvusio šalies lyderio Park Chung-hee bičiulis.
Park Geun-hye kaltinama leidusi savo draugei tapti šešėline valstybes vadove ir suteikusi galimybe pasipelnyti dviems jos fondams. Šalies prezidentė šiuo metu yra suspenduota, o jos situaciją po Nacionalinės Asamblėjos balsavimo peržiūri Pietų Korėjos konstitucinis teismas.
Net jei konstitucinis teismas ir atmes apkaltos reikalavimą, prezidentė nebegalės kandidatuoti artėjančiuose rinkimuose.
Ši situacija gerokai sumaišė kortas Pietų Korėjos politikos pasaulyje. Spėjama, kad Park Geun-hye įpėdiniu gali tapti buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
Apklausose pirmauja charizmatiškasis opozicijos politinių jėgų lyderis Moon Jae-inas. Auga ir „Pietų Korėjos Trumpu“ vadinamo Lee Jae-myungo populiarumas.
Liekant kiek mažiau nei metams iki rinkimų Pietų Korėjos politikoje tik daugiau sumaišties, o Šiaurės Korėjos branduolinė grėsmė tik dar labiau auga.
Tailando parlamento rinkimai – 2017-ųjų metų pabaigoje
Jei nepavyko pirmąjį kartą, bandykite vėl ir vėl – toks galėtų būti Tailando demokratijos moto. Nuo 1932-ųjų metų Tailando karinės pajėgos šalies valdžią nuvertė net dvylika kartų.
2014 metų gegužės mėnesį kariuomenė nuvertė premjerą Yinglucką Shinawatrą. Chaosą tuomet sukėlė šalies premjero bandymas panaikinti žemuosius parlamento rūmus.
Generolo Prayutho Chan-Ochos vadovaujama chunta perėmė šalies valdžią ir paskelbė, kad demokratinis valdymas bus atkurtas tik tada, kai bus numalšinti neramumai.
Šių metų rugpjūčio mėnesį tailandiečiai pritarė kariuomenės siūlomai konstitucijai. Chuntos atstovai tiesiog draudė siūlymo kritikams viešai ginčytis. Tai jau dvidešimtoji Tailando konstitucija nuo 1930-ųjų.
Chunta gali skirti visus 250 parlamento narių ir bet kada įvesti nepaprastąją padėtį. Spalio mėnesį mirus Tailando karaliui Bhumibolui, situacija šalyje pasidarė dar keistesnė.
Naujieji rinkimai turėtų vėl atvesti į valdžią civilius Tailando gyventojus, tačiau jie nepanaikins esminės šalies problemos: prarajos tarp miestuose gyvenančios viduriniosios klasės ir kaimo gyventojų.
